Italijos maras 1629-1631 m.
1629-1631 m. Italijos maras - tai keli buboninio maro protrūkiai 1629-1631 m. Šiaurės Italijoje. Nuo šios epidemijos, dažnai vadinamos Didžiuoju Milano maru, mirė apie 280 000 žmonių. Ypač daug mirčių būta Lombardijos miestuose. Šis epizodas laikomas vienu iš paskutiniųjų šimtmečius trukusios buboninio maro pandemijos, prasidėjusios nuo Juodosios mirties, protrūkių.
1629 m. vokiečių ir prancūzų kariuomenės į Mantujos miestą atnešė marą dėl kariuomenės judėjimo, susijusio su Trisdešimties metų karu (1618-1648 m.). Venecijos kariai, užsikrėtę šia liga, pasitraukė į šiaurės ir centrinę Italiją ir taip išplatino infekciją.
1629 m. spalį maras pasiekė Milaną, Lombardijos prekybos centrą. Popiežiškajame Bolonijos mieste nuo maro mirė apie 15 000 gyventojų, taip pat smarkiai nukentėjo kaimyniniai mažesni miestai Modena ir Parma. Šis maro protrūkis taip pat išplito į šiaurę, į Tirolio kalnų regioną vakarų Austrijoje ir šiaurės Italijoje.
Vėlesni buboninio maro protrūkiai Italijoje - 1630-1633 m. Florencijos mieste ir 1656-1657 m. Neapolio, Romos ir Genujos apylinkėse.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo 1629-1631 m. Italijos maras?
A: 1629-1631 m. Italijos maras buvo grupinis, kai 1629-1631 m. daug žmonių šiaurės Italijoje susirgo buboniniu maru. Nuo šios epidemijos, dažnai vadinamos Didžiuoju Milano maru, mirė apie 280 000 žmonių.
Klausimas: Kaip ji plito?
A: 1629 m. vokiečių ir prancūzų kareiviai dėl Trisdešimties metų karo (1618-1648 m.) į Mantujos miestą atnešė marą. Venecijos kariai, užsikrėtę šia liga, pasitraukė į šiaurės ir centrinę Italiją, taip išplatindami ligą tarp daugiau žmonių. 1629 m. spalio mėn. maras pasiekė Milaną, Lombardijos prekybos centrą.
Klausimas: Kiek žmonių mirė Milane?
A: Milano mieste nuo maro mirė apie 64 000 žmonių, t. y. 25 % Milano gyventojų. Nuo maro mirė nuo 12 % iki 60 % visų Italijos gyventojų.
K: Kokius kitus miestus paveikė šis protrūkis?
A: Popiežiškajame Bolonijos mieste nuo maro mirė apie 15 000 gyventojų, taip pat smarkiai nukentėjo mažesni kaimyniniai miestai, tokie kaip Modena ir Parma. Šis protrūkis taip pat išplito į šiaurę, į Tirolio (Alpių regionas, esantis vakarų Austrijoje ir šiaurės Italijoje) teritoriją.
Klausimas: Ar Italijoje buvo vėlesnių maro protrūkių?
A: Taip, buvo vėlesnių protrūkių, įskaitant Florenciją 1630-1633 m. ir Neapolio, Romos ir Genujos apylinkes 1656-1657 m.
K: Nuo kokios pandemijos kilo šis protrūkis?
A: Šis protrūkis kilo dėl viduramžiais prasidėjusios pandemijos, vadinamos juodąja mirtimi arba buboniniu maru.
