Raidė Ј (Je) kirilikoje: reikšmė, tarimas ir vartojimas

Sužinokite raidę Ј (Je) kirilikoje: reikšmė, tarimas ir vartojimas serbų, makedonų, azerbaidžaniečių ir altajų kalbose — skirtumai su Й, transliteracija ir pavyzdžiai.

Je (Ј, ј) – kirilicos abėcėlės raidė, vartojama serbų, makedonų, azerbaidžaniečių ir altajiečių kalbose. Ji atlieka panašią funkciją kaip lotyniškoji raidė J ir dažniausiai žymi pusbalsį [j].

Tarimas ir fonetinė reikšmė

Dažniausiai raidė Ј tariama kaip [j] (liet. įgarsinys kaip angliško „y“ žodyje „yes“). Pavyzdžiai:

• Serbų: језик (jezík) – „kalba“; јутро (jutro) – „rytas“;
• Makedonų: јаболко (jabolko) – „obuolys“; јас (jas) – „aš“.

Kai kuriose ne slavų kalbose, pavyzdžiui altajiečių, raidė Ј gali žymėti kitokį garsą, pavyzdžiui arba artimą [ʤ] (afrikata), todėl tarimas gali skirtis pagal kalbą ir regioną.

Ortografija ir ryšys su kitomis raidėmis

Tokiose kalbose kaip serbų, makedonų ir azerbaidžaniečių tradiciškai nevartojamos iotintos raidės Я (ya), Є (ye), Ё (yo), Ї (yi) ir Ю (yu). Vietoje jų rašomos dviem simboliais: raidė Ј + atitinkama balsė (pvz., Ja, Je, Jo, Ji, Ju), kas fonetiškai atitinka iotavimą (pvz., ja ≈ ya). Tai reiškia, kad iotacija išreiškiama junginiu, o ne atskira iotinta raide.

Skirtumai nuo rytų slavų abėcėlės

Rytų slavų kalbose (rusų, bulgarų, ukrainiečių ir baltarusių) vietoj Ј vartojama raidė Й, kuri atlieka panašią funkciją žymint pusbalsį/polukonsonantą [j]. Tačiau grafiškai ir istoriniu požiūriu tai skirtingos raidės, priklausančios skirtingoms abėcėlės tradicijoms.

Techniniai duomenys ir transliteracija

Kompiuterių kodavime kirilicos raidė Ј atitinka Unicode kodus U+0408 (didžioji Ј) ir U+0458 (mažoji ј). Tarptautinėje transliteracijoje ši raidė paprastai verčiama kaip lotyniška J.

Abėcėlės vieta ir istorija (santrauka)

Abėcėlinėje tvarkoje raidė Ј paprastai eina po I (И) daugelyje slavų abėcėlių, kur ji įtvirtino atskirą vietą juodajame lotyniškų ir kirilinių alfabetų išsidėstyme. Istoriškai jos naudojimas ir forma susiformavo priklausomai nuo regioninių ortografinių sprendimų; ypač ją įtvirtino Serbijos ir Makedonijos raštijos praktika.

Santraukoje: raidė Ј yra svarbi pietinių slavų (ir kai kurių nevartousių grupių) kirilicos tradicijai, žymi pusbalsį [j] (kartais kitokį garsą tam tikrose kalbose) ir dažnai verčiama kaip lotyniška J. Daugiau skirtumų galima pastebėti lyginant su rytų slavų abėcėlėmis, kur analogišką vaidmenį atlieka Й.

Klausimai ir atsakymai

K: Kam kirilicos abėcėlėje naudojamas Ј?

K: Kaip Ј skamba serbų, makedonų ir azerbaidžaniečių kalbose?

Klausimas: Kokios raidės vartojamos vietoj Я, Є, Ё, Ї ir Ю serbų, makedonų ir azerbaidžaniečių kalbose?

Klausimas: Kokiu tikslu vietoj Я, Є, Ё, Ї ir Ю rašoma J?

Klausimas: Kurioje kalboje vartojama Ј norint parodyti [ʤ] arba [j]?

K: Kokia raidė rusų, bulgarų, ukrainiečių ir baltarusių kalbose vartojama vietoj Ј?

K: Ar yra kalbų, kuriose visiškai nevartojama Ј?

Paieška pagal raidę