Jean-Baptiste Donatien de Vimeur, comte de Rochambeau (1725 m. liepos 1 d. – 1807 m. gegužės 10 d.) buvo Prancūzijos didikas ir karinis vadas, žinomas dėl vaidmens Amerikoje ir sudėtingos politinės padėties Prancūzijos Revoliucijos metu.

Ankstyvoji karjera

Jaunystėje Rochambeau stojo į karą ir tarnaudamas Liudviko XV epochoje dalyvavo Austrijos įpėdinystės kare (1740–1748 m.). Tuo metu jis dalyvavo tarp kitų veiksmų ir Antverpeno bei Namiūro apgultyse. Per ilgą tarnybą kariuomenėje jis kėlėsi pareigose ir susiformavo kaip patyręs vadovas, vėliau pelnęs pripažinimą už organizacinius sugebėjimus bei taktinius sprendimus.

Vaidmuo Amerikos revoliucijoje

Rochambeau išgarsėjo 1780 m., kai Prancūzijos monarchija paskyrė jį vadovauti ekspedicinei kontingentai, išsiųstai paremti Džordžui Vašingtonui Amerikos revoliuciniame kare (1775–1783 m.). Jo vadovaujama ekspedicija, sudaryta iš maždaug 6 000 karių, atvyko į Naująją Angliją ir įsijungė į bendrą Franco‑amerikiečių strategiją prieš britus. Kritinis bendras veiksmas įvyko 1781 m., kai Rochambeau pajėgos kartu su Vašingtono kariuomene surengė kampaniją, kuri prisidėjo prie Jorkstauno (Yorktown) apgulties ir vėlesnės generolo Charles Cornwallis kapituliacijos — tai tapo lūžiu Britanijos karinei pozicijai Šiaurės Amerikoje.

Revoliucinė Prancūzija ir vėlesni metai

Grįžęs į Prancūziją, Rochambeau išgyveno sudėtingą laikotarpį per Prancūzijos Revoliuciją. Per Teroro viešpatavimą jis buvo areštuotas ir nuteistas mirties bausme, tačiau ji nebuvo įvykdyta ant giljotinos. Po nusikaltimų smogusio režimo griūties jis buvo išlaisvintas po Maximilieno de Robespjero nuvertimo. Vėlesniais metais, 1803 m., jam teko garbė sulaukti Napoleono pripažinimo — Napoleonas suteikė jam Garbės legiono apdovanojimą.

Paveldo reikšmė

Rochambeau paliko reikšmingą palikimą tiek Prancūzijai, tiek Jungtinėms Valstijoms. Jo bendradarbiavimas su Vašingtonu ir prancūzų kariuomenės indėlis prie Jorkstauno yra laikomas vienu iš sprendžiančių veiksnių JAV nepriklausomybės laimėjime. Jo atminimui skirta keletas paminklų ir atminimo vietų:

  • Tarptautinis istorinės atminties ryšys — pavyzdžiui, maršrutas, pažymėtas kaip Washington–Rochambeau Revolutionary Route, pažymintis Franco‑amerikietišką koordinaciją 1781 m.;
  • Statulos ir atminimo lentos JAV miestuose, kurios primena prancūzų ekspedicijos vaidmenį revoliucijoje;
  • Rochambeau vardas figūruoja keliuose viešuosiuose pavadinimuose ir atminimo renginiuose, ypač susijusiuose su Nepriklausomybės karu.

Rochambeau mirė 1807 m. gegužės 10 d. Jo gyvenimas ir karjera yra pavyzdys, kaip XVIII a. karininkai galėjo turėti reikšmingą įtaką tiek Europos, tiek pasaulio istorijos posūkiams.