Johnas Stewartas Bellas (1928 m. birželio 28 d. – 1990 m. spalio 1 d.) buvo airių fizikas, kurio darbai stipriai pakeitė mūsų supratimą apie kvantinę mechaniką ir jos filosofines pasekmes. Ypač jis prisidėjo prie klausimo, ką Heizenbergo neapibrėžtumo principas ir kiti kvantinės teorijos aspektai iš tiesų reiškia apie realybę bei matavimo problemą kvantinėje fizikoje.

  • Gimė: Belfaste, Šiaurės Airija
  • B.S.: Belfasto Karalienės universitetas, 1948 m.
  • Daktaro laipsnis: Birmingemo universitetas, 1956 m.
  • Karjera: dirbo tiek dalelių fizikos, tiek kvantinės lauko teorijos srityse; darbavosi mokslo centruose, įskaitant Harwell (Atomic Energy Research Establishment) ir CERN, kur konsultavo ir atliko tyrimus, susijusius su fundamentaliaisiais kvantinės teorijos klausimais.

1964 m. Bellas paskelbė straipsnį „Apie Einšteino–Podolskio–Roseno paradoksą“, kuriame jis išvedė dabar plačiai žinomą Bello teoremą. Trumpai tariant, Bello teorema rodo, kad jokios teorijos, kuri išlaikytų tiek lokalumą (prasme: joks tiesioginis veiksmas negali paveikti nutolusio objekto greičiau už šviesos greitį), tiek realizmą (idėja, kad fizinės savybės turi reikšmes nepriklausomai nuo stebėjimo), negali visiškai atkartoti visų kvantinės mechanikos prognozių. Bellas pateikė griežtas nelygybes (Bello nelygybes), kurias gali patikrinti eksperimentai: kvantiniai susieti („entanglement“) būsenos gali pažeisti šias nelygybes, o tai reiškia, kad arba lokalumas, arba realizmas (ar abiejų samprata) turi būti peržiūrėta.

Bello teoremos pasekmės buvo esminės:

  • Ji pavertė fundamentinius filosofinius klausimus į eksperimentaliai tikrinamus teiginius.
  • Vėliau atlikti eksperimentai (pvz., A. Aspect ir kt. 1980–ųjų pradžioje bei daugelis vėlesnių, vis tobulinančių eksperimentų) aiškiai parodė kvantinės mechanikos prognozių pažeidimus Bell nelygybėms, kas stipriai palaikė kvantinės nerelokalumo idėją.
  • Darbas paskatino kvantinės informatikos ir kvantinės komunikacijos sritis — entanglumas tapo pagrindiniu resursu kvantinėms technologijoms.

Be Bello teoremos, Bellas rašė apie kvantinės lauko teorijos problemas, kvantinės mechanikos interpretacijas ir pasiūlė sąvoką „beables“ (kaip priešingybę „observables“), norėdamas aiškiau kalbėti apie tai, ką laikome „tikrais“ objektais teorijoje. Jis taip pat parašė populiarius ir įtakingus tekstus, tokius kaip esė „Bertlmann’s Socks and the Nature of Reality“, ir surinko pagrindinius savo darbus į knygą „Speakable and Unspeakable in Quantum Mechanics“ (1987), kuri tapo svarbiu šaltiniu norintiems suprasti kvantinės teorijos filosofinius aspektus.

Originalus 1964 m. straipsnis (turintis Bello teoremos išvedimą) yra prieinamas internete — Tiesiogiai atsisiųsti iš:

http://www.ffn.ub.es/luisnavarro/nuevo_maletin/Bell%20(1964)_Bell%27s%20theorem.pdf

  • Svarbios publikacijos ir skaitymai:
  • J. S. Bell, „On the Einstein Podolsky Rosen paradox“, 1964 — Bello teoremos originalus straipsnis. Bello teoremą
  • „Speakable and Unspeakable in Quantum Mechanics“ — Bello paskaitų ir straipsnių rinkinys, geras įvadas į jo mintis ir argumentus.

Paveldas: Bello idėjos pakeitė požiūrį į kvantinio pasaulio prigimtį ir paskatino intensyvius eksperimentinius tyrimus bei naujų teorinių požiūrių atsiradimą. Jo darbai išlieka kertiniai šiuolaikinėse diskusijose apie kvantinę nerelokalumą, matavimo problemą ir kvantinės realybės sąvoką.