Jules Joseph Lefebvre (1836 m. kovo 14 d. Tournan-en-Brie - 1911 m. vasario 24 d. Paryžiuje) - prancūzų tapytojas, vienas žymiausių XIX a. akademinės mokyklos atstovų, išgarsėjęs kaip portretistas ir figūrinės tapybos meistras.

Biografija ir karjera

1852 m. Lefebvre'as įstojo į Aukštąją nacionalinę dailės mokyklą (École nationale supérieure des Beaux-Arts). Jis buvo Léon Cogniet mokinys, kur įgijo tvirtus klasikinės kompozicijos ir piešimo pagrindus. 1861 m. jis laimėjo prestižinę Romos premiją. Nuo 1855 iki 1898 m. Paryžiaus salone eksponavo 72 portretus ir kitus kūrinius, pelnė didelį pripažinimą kritikų ir kolekcininkų tarpe. 1891 m. tapo Prancūzijos dailės akademijos nariu.

Pedagoginė veikla

Lefebvre'as buvo aktyvus mokytojas: dėstė Paryžiaus Julian akademijoje ir ilgametis Gražiųjų menų mokyklos (École des Beaux-Arts) profesorius. Jo pamokos ir metodai pritraukė studentus iš visos Europos ir JAV. Vienas iš jo garsių mokinių buvo Škotijoje gimęs peizažistas Williamas Hartas. Jo mokiniais taip pat buvo Georges'as Rochegrosse'as, Félixas Vallottonas, amerikiečiai Childe'as Hassamas, Johnas Henry Twachtmanas, Johnas Noble'as Barlow, Augustas Kenderdine'as ir Charlesas A. Plattas. Dėl pedagoginės veiklos Lefebvre'as turėjo reikšmingą įtaką ateinančioms kartoms ir tarptautinei akademinei tapybai.

Stilius ir kūrybos temos

Jis pasižymėjo griežta akademine forma: kruopščiu piešiniu, poliruotu paviršiumi ir subtiliu figūrų modeliavimu. Jo darbuose dažnai dominuoja idealizuotos moterų figūros, mitologiniai ar alegoriniai siužetai bei portretai. Jo paveiksluose dažniausiai vaizduojamos pavienės gražių moterų figūros, dažnai nugludintos, šviesiai apšviestos ir estetizuotos, kas tapo Lefebvre'o atpažįstamu stiliumi.

Reikšmingiausi darbai ir apdovanojimai

Tarp žinomiausių jo portretų minimi M. L. Reynaud ir princo imperatoriaus portretai (1874 m.). Už savo kūrybą jis sulaukė daugybės apdovanojimų: 1878 m. Paryžiaus parodos pirmojo laipsnio medalis ir 1886 m. garbės medalis. Jis buvo Garbės legiono komtūras ir Prancūzijos instituto narys.

Paveldas

Lefebvre'o kūryba atspindi XIX a. akademinės tapybos estetinius idealus ir išlaikė didelę įtaką portretistikai bei figūrinei tapybai. Jo paveikslai saugomi prancūzijos ir užsienio muziejuose bei privačiose kolekcijose, o jo pedagoginė veikla prisidėjo prie daugelio vėlesnių menininkų formavimosi. Iki šiol Lefebvre'as vertinamas už techninį meistriškumą, rafinuotą koloristą ir gebėjimą perteikti idealizuotą grožį.