King Crimson — britų progresyvaus roko grupė, įkurta 1969 m.

King Crimson — nuo 1969 m. britų progresyvaus roko pionieriai: Robert Fripp, legendinis albumas „In the Court of the Crimson King“ ir milžiniška įtaka roko istorijai.

"King Crimson" - progresyvaus roko grupė. Jie susikūrė 1969 m. Anglijoje. Jų muzika paprastai vadinama progresyviuoju roku, tačiau jų skambesyje taip pat yra džiazo, gamelano, klasikinės muzikos, sunkiojo metalo ir eksperimentinės muzikos. Jie nėra labai populiarūs, tačiau turi ištikimų gerbėjų grupę. Jų muzika padarė įtaką daugeliui grupių ir muzikos stilių. Labiausiai "King Crimson" žinomi dėl savo pirmojo albumo "In the Court of the Crimson King", kuris padėjo sukurti progresyvųjį roką. Nuo pat grupės įkūrimo joje dirbo tik vienas žmogus - gitaristas Robertas Frippas. Šiuo metu grupėje groja Robertas Frippas, Melas Collinsas, Gavinas Harrisonas, Jakko Jakszykas, Billas Rieflinas, Jeremy Stacey, Tony Levinas ir Patas Mastelotto.

Istorija trumpai

King Crimson susikūrė pabaigoje 1960-ųjų, kai keli patyrę muzikantai sujungė idėjas iš roko, džiazo ir avangardo. Pirmasis albumas "In the Court of the Crimson King" (1969) padėjo apibrėžti progresyviojo roko estetiką ir įtvirtino grupę kaip novatorišką jėgą. Per visą savo gyvavimo laikotarpį King Crimson veikė įvairiais etapais ir nuolat keitė sudėtį — kiekvienas etapas atnešė skirtingą skambesį: nuo orkestrinių aranžuotų ir Mellotrono panaudojimo ankstyvaisiais metais iki griežtesnio, ritmiškesnio ir eksperimentinio skambesio vėlesnėse fazėse.

Garso ir stiliaus ypatybės

• Eklektiškumas: grupė maišė progresyvųjį roką su džiazu, klasikine muzika, pasaulio muzikos elementais (pavyzdžiui, gamelano) ir sunkesniais gitariniais fragmentais.
• Instrumentinė meistriškumas: daug dėmesio skiriama sudėtingoms aranžuotėms, poliritmams, improvizacijoms ir kontrastingoms dinamikoms.
• Eksperimentavimas: Robertas Frippas plėtojo technikas kaip "Frippertronics" (loop‘ų ir efektų naudojimas), o grupė dažnai įtraukė studijines ir koncertines improvizacijas.
• Mellotronas ir saksofonas: ankstyvieji albumai pasižymėjo Mellotrono ir pučiamųjų naudojimu, kas suteikė simfoninį, atmosferinį skambesį.

Svarbiausi albumai

• In the Court of the Crimson King (1969) – debiutas, tapęs klasika ir dažnai vadinamas vienu iš progresyviojo roko kertinių kūrinių.
• Larks' Tongues in Aspic (1973) – naujas, eksperimentinis etapas su daugiau improvizacijos ir orientacijos į ritmą.
• Starless and Bible Black (1974) – dalinai gyvų įrašų ir studijinių improvizacijų albumas.
• Red (1974) – sunkesnis, tamsesnis ir įtaką turėjęs albumas, dažnai cituojamas kaip įtakos šaltinis sunkesnėms kraštutinėms roko stygoms.
• Discipline (1981) – grupės sugrįžimas su nauju, matematiškesniu ir art pop linkme, pristatė poliritminius modelius ir sudėtingas gitarines linijas.
• THRAK (1995) ir The Power to Believe (2003) – pavyzdžiai vėlesnių etapų, kuriuose persipina ankstesni eksperimentai ir modernus skambesys.

Sudėtis ir pagrindiniai nariai

Per dešimtmečius King Crimson sutraukė daug žinomų muzikantų. Ankstyvoje sudėtyje buvo tokių pavardžių kaip Greg Lake, Michael Giles, Ian McDonald ir Peter Sinfield (tekstų autorius). Tačiau vienintelis nuolatinis narys nuo pat pradžių yra Robertas Frippas.

Šiuolaikinė koncertinė sudėtis, minėta pradžioje, apima muzikantus, kurie praturtina grupės skambesį savo instrumentine įvairove:\nMelas Collinsas (saksofonas, fleita), Gavinas Harrisonas (būgnai), Jakko Jakszykas (vokalas, gitara), Billas Rieflinas (būgnai/klavišai), Jeremy Stacey (būgnai/klavišai), Tony Levinas (bosas, Chapman stick) ir Patas Mastelotto (būgnai).

Gyvi pasirodymai ir kūrybinis procesas

King Crimson koncertuose dažnai yra didelis dėmesys improvizacijai — grupė laisvai transformuoja studijines kompozicijas, įterpia naujus motyvus ar visai kuria vietoje. Tai, kartu su sudėtingais ritmais ir precizišku atlikimu, daro jų pasirodymus unikalius. Dėl nuolat kintančių sudėčių kiekvienas koncertinis periodas gali pasiūlyti kitokią patirtį klausytojui.

Paveldas ir įtaka

King Crimson turi ilgalaikį poveikį muzikai: jie įkvėpė ne tik progresyviojo roko grupes, bet ir menininkus sunkesnėse, eksperimentinėse bei alternatyviose scenose. Dalis jų idėjų — poliritmai, avangardinės aranžuotės, intensyvus instrumentinis meistriškumas — vėliau pasikartoja įvairiuose žanruose. Nors grupė niekada nesiekė masinės populiarumo viršūnės, jos kūryba vertinama kritikų ir turi ištikimų gerbėjų, o daugelis kūrinių laikomi muzikos istorijos kertiniais darbais.

Kur klausyti ir pradėti

Norint susipažinti su King Crimson, verta pradėti nuo albumo "In the Court of the Crimson King" (1969) ir vėliau išgirsti "Red", "Larks' Tongues in Aspic" bei "Discipline" — taip galima pamatyti grupės evoliuciją nuo orkestrinių, melancholiškų kompozicijų iki ritmiškai sudėtingų ir eksperimentinių darbų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra karališkoji kobra?

K: Koks yra "King Crimson" muzikos žanras?

K: Kiek populiari yra "King Crimson"?

K: Koks yra garsiausias "King Crimson" albumas?

K: Kas buvo pastovus grupės narys nuo pat pradžių?

K: Kas šiuo metu yra "King Crimson" nariai?

K: Kokią įtaką "King Crimson" muzika padarė kitiems muzikantams?

Paieška pagal raidę