Kiviukas yra nesferinis Saturno mėnulis. Jį atrado Bretas J. Gladmanas (Brett J. Gladman) 2000 m. ir jam laikinai buvo suteiktas žymuo S/2000 S 5. Tai nedidelis, netaisyklingos formos palydovas, kurio trauka per maža, kad jis įgautų apvalią formą.
2003 m. mėnulis gavo pastovų pavadinimą pagal inuitų mitologijos veikėją. Kiviukas (dar rašomas Keeveeok, Qiviuq arba Kivioq) yra legendinis ir didvyriškas inukas — savotiškas inuitų Odisėjas. Pagal tradicijas jis gyveno labai ilgai (arba turėjo kelis gyvenimus), klajojo ir keliavo, patyrė įvairiausių nuotykių; pasakojimų detalės priklauso nuo vietinės pasakojimo tradicijos.
Orbita ir fizinės savybės
Kiviukas yra nedidelis — maždaug 16 kilometrų skersmens. Jis skrieja aplink Saturną vidutiniškai apie 11,1 milijono kilometrų atstumu ir pilną ratą įveikia per maždaug 450 dienų. Tai nepriklausomas, tai reiškia „nesferinis“ ir „netaisyklingos orbitos“ mėnulis, priklausantis tarp toliau esančių ir lengvai sujauktų Saturno palydovų.
- Skersmuo: ~16 km
- Vidutinis atstumas nuo Saturno: ~11,1 mln. km
- Orbito periodas: ~450 dienų
- Tipas: nesferinis (netaisyklingos formos) palydovas
- Grupė: inuitų grupė (progradinis, nesferinių mėnulių kompleksas)
Priskyrimas inuitų grupei ir reikšmė
Kiviukas priskiriamas inuitų nesferinių mėnulių grupei — tai grupė progradinių (judančių ta pačia kryptimi kaip Saturno sukimasis) tolimų palydovų, turinčių panašias orbitų savybes ir spektrines charakteristikas. Stebėjimai rodo, kad Kiviuko šviesiai raudonos spalvos ir infraraudonųjų spindulių spektras yra labai panašūs į Siarnaqo ir Paaliaqo. Toks panašumas palaiko hipotezę, kad inuitų grupės palydovai gali kilti iš vieno didesnio kūno, suskaidyto į gabalus dėl smūgio ar išsiskyrusio per Saulės sistemos dinamikos procesus.
Stebėjimai ir mokslinis kontekstas
Kiviukas, kaip ir kiti mažesni Saturno mėnuliukai, buvo aptiktas iš žemės naudodami skaitmenines CCD kameras ir ilgalaikes sekimo fotografijas. Tyrimai spalvų ir spektrinių savybių srityje leidžia astronomams atsekti galimas kilmės istorijas, susijusias su susidūrimais ir galimu užfiksavimu (capture) iš kitų Saulės sistemos regionų. Mažieji, raudoni ir spektriškai panašūs palydovai suteikia svarbių užuominų apie Saturno palydovų populiacijos sudėtį bei dinamiką ir apie bendresnius akrecijos bei skilimo procesus ankstyvoje Saulės sistemos istorijoje.
Pastaba: dėl mažo dydžio ir didelio atstumo tokie mėnuliukai yra silpnai šviečiantys ir juos sunku tirti; taigi kai kurios jų orbitų ir fizinių parametrų vertės gali būti peržiūrimos ir tikslinamos, kai gaunami nauji stebėjimai.