Kiūšiū–Palau kalnagūbris — Filipinų jūros vandenyno dugno keteros
Atraskite Kiūšiū–Palau kalnagūbrį — Filipinų jūros vandenyno dugno ketera su užgesusių ugnikalnių grandine nuo Japonijos Kiūšiū iki Palau salų.
Kiušiu–Palau kalnagūbris (KPR) — tai vandenyno dugno elementas Filipinų jūroje. Jis pavadintas pagal netoliese esančias salas: šiauriniame gale yra Japonijai priklausanti Kiūšiū sala, o pietiniame — Ramiojo vandenyno salų valstybė Palau. KPR dažnai minimas santrumpa KPR ir laikomas svarbiu Filipinų jūros geologiniu elementu.
Geografija
Jūros dugno keteros prasideda maždaug 900 km nuo rytinio Bungo kanalo (豊後水道, Bungo Suidō) arba "Bungo sąsiaurio" tarp Japonijos Kiūšiū ir Šikoku salų. Keteros vandenyno dugne sudaro liniją, kuri eina į pietryčius Palau salos kryptimi. Šioje linijoje yra užgesusių ugnikalnių grandinė — seamount'ai ir guotai, kurie vietomis kyla arčiau jūros paviršiaus ir formuoja ilgas po vandeniu besitęsiančias keteras.
Geologija ir kilmė
KPR sudarytas iš senų vulkaninių struktūrų — dauguma kalnagūbrio formų yra užgesę ugnikalniai. Tokie objektai susiformavo per ilgesnį geologinį laikotarpį dėl ugnikalninės veiklos ir plokščių judėjimo. Kalnagūbris rodo Filipinų jūros ledo (baseino) ir aplinkinių tektoninių procesų istoriją, todėl geologams jis padeda atkurti regiono plokštelių judėjimo ir vulkanizmo raidą.
Gyliai, reljefas ir hidrografija
Reljefas KPR zonoje yra netolygus: ant kalnagūbrio gali būti seklių keterų ir gilių tarpukalvių. Dauguma seamountų yra po vandeniu, tačiau kai kurie kyla pakankamai aukštai, kad paveiktų vietinę srovių dinamiką ir sedimentaciją. Kalnagūbris gali turėti įtakos vandenų maišymuisi bei maisto medžiagų cirkuliacijai tam tikruose regionuose.
Ekologinė reikšmė
Užgesę vulkaniniai seamount'ai ir guotai dažnai tampa biologinėmis oazėmis: jie teikia substratą koralams, šaškėms (sponge) ir kitiems jūros organizmams, sudarydami gyvenamąją erdvę daugeliui žuvų ir bestuburių. Tokie objektai gali būti svarbūs migracinėms kelių rūšių stotims ir vietinės biologinės įvairovės išsaugojimui. Be to, ant seamount'ų dažnai kaupiasi feromanganinės dangos ir kiti mineraliniai ištekliai, todėl regionas domimas ir išteklių požiūriu.
Moksliniai tyrimai ir žmogaus veikla
Mokslininkai tiria KPR naudodami sonarus, jūrinius nuotėkio tyrimus, nuosėdų pavyzdžius ir kartais povandenines povandenines aparatūras. Tyrimai padeda suprasti regiono tektoniką, vulkaninę istoriją, sedimencijos procesus ir ekosistemų ypatybes. Žvejybos ir potencialių mineralinių išteklių paieškos taip pat daro įtaką žmogaus veiklai šiame regione; kai kuriose vietose galimi suinteresuotosios šalys turi interesą dėl jūrinių išteklių naudojimo, todėl svarbu suderinti išteklių naudojimą su ekosistemų apsauga.
Tarptautinis kontekstas
KPR tęsiasi per skirtingas ekonomines ir jurisdikcines zonas, todėl regiono valdymas apima tarptautinę bendradarbiavimo ir teisinių nuostatų koordinaciją. Moksliniai duomenys apie KPR prisideda prie platesnio Filipinų jūros ir Ramiojo vandenyno geologinio bei ekologinio supratimo.
Apibendrinant, Kiušiu–Palau kalnagūbris yra reikšminga geologinė ir ekologinė struktūra Filipinų jūroje — tai ilga, į pietryčius besitęsianti užgesusių ugnikalnių grandinė, kuri turi svarbų vaidmenį regiono geologijoje, jūros biologijoje ir žmogaus veikloje.
Kiūši-Palau keteros Filipinų jūros vandenyno dugne
Istorija
KPR susidarė dėl Filipinų plokštės šiaurinių kraštų judėjimo.
Susiję puslapiai
- Saikaidō jūros kalnai
- Aktyvus ugnikalnis
- Neveikiantis ugnikalnis
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Kyushu-Palau kalnagūbris?
A: Kiūši-Palau keteros yra Filipinų jūros vandenyno dugno ypatybė, sudaranti vandenyno dugno liniją, kuri eina į pietryčius Palau salos kryptimi.
K.: Kodėl jis vadinamas Kiūši-Palau kalnagūbriu?
A: Jis pavadintas pagal netoliese esančių salų pavadinimus: šiaurinis jo galas yra Japonijos Kiūšiū saloje, o pietinis - Ramiojo vandenyno salų valstybėje Palau.
K: Kur prasideda Kiūšiū-Palau kalnagūbris?
Atsakymas: Jūros dugno keteros pradžia yra maždaug 900 km nuo rytinio Bungo kanalo (豊後水道, Bungo Suidō) arba "Bungo sąsiaurio" tarp Japonijos Kiūšiū ir Šikoku salų rytinio galo.
Klausimas: Kuria kryptimi driekiasi keteros?
Atsakymas: Keteros riba eina į pietryčius Palau salos kryptimi.
K: Kas yra Kiūšiū-Palau kalnagūbryje?
A: Keteroje yra užgesusių ugnikalnių grandinė.
K: Kur yra KPR Japonijos Kiūšiū salos atžvilgiu?
A: KPR yra į pietryčius nuo Japonijos Kiūšiū salos.
K: Koks vandens telkinys yra rytiniame KPR gale?
A: Bungo kanalas arba Bungo sąsiauris yra rytiniame KPR gale tarp Japonijos Kiūšiū ir Šikoku salų.
Ieškoti