Lakagigaras (Laki) — Islandijos kraterių grandinė ir 1783–84 išsiveržimas
Lakagigaras (Laki) — 25 km kraterių grandinė ir 1783–84 m. išsiveržimas: lavos upės, nuodingi debesys, siaubingas badas ir tragiškas poveikis Islandijos istorijai.
Lakagigaras — tai apie 25 kilometrų ilgio ugnikalnių plyšys pietinėje Islandijos aukštumoje, sudarytas iš dešimčių kraterių (vietomis minima apie 130 kraterių). Plyšys ir kraterių eilė susiformavo per garsiąjį 1783–1784 m. išsiveržimą, dažnai vadinamą Lakí ar Skaftáreldar išsiveržimu. Plyšys yra susijęs su Grímsvötno ugnikalnio sistema ir apsuptas Vatnajökull ledyno aukštumų; išsiveržimo metu susidarė didžiulė lavos danga, vadinama Skaftáreldahraun.
Geologija ir eiga
Sistema smarkiai išsiveržė per maždaug aštuonis mėnesius — nuo 1783 m. birželio iki 1784 m. vasario. Per šį laiką iš Lakí plyšio ir gretimose spragose išsiliejo gausios lava srovės, kurios užpildė slėnius ir sukūrė plačią lavos lauką. Tai buvo stipri bazaltinė plyšinė (fissure) erupcija — magmos cheminė sudėtis buvo bazaltinė, todėl lavos tekėjo skystai ir apėmė didelius plotus.
Erupcijos metu išsiveržė maždaug 14 km3 lavos (tai atitinka apytiksliai 40–42 mlrd. tonų uolienos, priklausomai nuo tankio). Be to, atmosferon pateko didžiuliai kiekiai dujų ir dalelių — ypač sieros dioksido ir fluoro junginių. Pagal įvairius skaičiavimus, sieros dioksido emisijos galėjo siekti šimtų milijonų tonų (vertinimai skiriasi), o kartu su erupcija pasklido ir toksiškų fluoro junginių, įskaitant fluoro vandenilio rūgštį, koncentracijos.
Pasekmės Islandijoje ir už jos ribų
- Vietiniai nuostoliai: nusėdę fluoro junginiai ir sieros rūgštus lietus stipriai užteršė ganyklas ir dirvožemius. Dėl to žuvo didelė dalis gyvulių — kai kuriais vertinimais apie 50 % Islandijos avis ir galvijų, o daug pasėlių ir gyvulininkystės infrastruktūros buvo sunaikinta. Lavos srautai taip pat sunaikino maždaug 20 kaimų.
- Žmonių aukos ir badas: dėl maisto trūkumo ir blogėjusios sveikatos sąlygų kilęs badas nusinešė didelę dalį gyventojų — istoriniuose šaltiniuose minima apie 20–25 % salos gyventojų, tačiau skaičiai skiriasi priklausomai nuo vertinimų.
- Tarptautinės klimato ir sveikatos pasekmės: erupcijos metu susidariusi „dūmų“ ir aerosolų juosta pasklido per didelę Europos dalį ir net toliau. Dėl to Europoje laikinai padidėjo kvėpavimo takų ligų atvejų, pasitaikė papildomų mirčių (kai kurie tyrimai vertina tūkstančius papildomų mirčių 1783–1784 m.). Atmosferos užterštumas taip pat sutrikdė orus ir trumpalaikį klimato modelį — užfiksuoti atšalimo epizodai ir derliaus praradimai.
Šių dienų požiūris ir sauga
Lakagigaras yra svarbus pavyzdys, kaip basaltinės plyšinės erupcijos gali turėti ne tik lokalių, bet ir platesnių atmosferinių bei socioekonominių pasekmių. Islandijos meteorologijos tarnybos ir geologai nuolat stebi Grímsvötn ir gretimas sistemas, o turistams lankantis regione patariama laikytis saugumo nurodymų — vietovė yra atokiai ir gali būti pavojinga dėl prastų kelių, staigių oro sąlygų bei potencialiai toksiškų dujų koncentracijų erupcijų atveju.
Lakagigaras išlieka vienu reikšmingiausių Islandijos geologinių įvykių pavyzdžių, primenančiu apie ugnikalnių galimą poveikį tiek vietinei aplinkai, tiek platesnei pasaulinei visuomenei.
Ši vietovė šiandien
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Lakagígar?
A: Lakagígar - tai įspūdingų kraterių eilė, išsidėsčiusi dvidešimt penkių kilometrų ilgio pietinėje Islandijos aukštumoje.
K: Kaip susiformavo Lakagígaras?
A: Lakagígaras susiformavo 1784 m. išsiveržus Lakí kalnui.
K: Kiek laiko truko Lakagígaro sistemos išsiveržimai?
A: Lakagígaro sistema smarkiai išsiveržė per aštuonis mėnesius nuo 1783 m. birželio iki 1784 m. vasario.
K: Iš kur atsirado lava, suformavusi Lakagígarą?
A: Lava ištekėjo iš Lakio plyšio ir gretimo Grímsvötno ugnikalnio.
K: Kokios buvo Lakagígaro išsiveržimo pasekmės?
A: Lakagígaro išsiveržimo metu išsiliejo apie 42 mlrd. tonų arba 14 km3 bazaltinės lavos ir nuodingų fluoro vandenilio rūgšties bei sieros dioksido junginių debesys. Tai užteršė dirvožemį, todėl žuvo daugiau kaip 50 % Islandijos gyvulių ir buvo sunaikinti beveik visi pasėliai. Dėl to kilo badas, per kurį žuvo apie 25 % salos gyventojų. Lavos srautai taip pat sunaikino 20 kaimų.
Klausimas: Kiek gyvulių žuvo dėl Lakagigaro išsiveržimo?
A: Dėl Lakagigaro išsiveržimo žuvo daugiau kaip 50 % Islandijos gyvulių.
Klausimas: Kiek kaimų sunaikino Lakagigaro lavos srautai?
A: Lakagigaro lavos srautai sunaikino 20 kaimų.
Ieškoti