„Pulko duktė“ (La fille du régiment) — Donizetti komiška opera (1840)
„Pulko duktė“ (La fille du régiment) — Donizetti komiška opera (1840): garsioji tenoro arija su devyniais cis, Paryžiaus Opéra-Comique premjera ir Jenny Lind įkvepianti Marija.
"Pulko duktė" (pranc. La fille du régiment) - dviejų veiksmų komiška opera. Libretą prancūzų kalba parašė Jules-Henri Vernoy de Saint-Georges ir Jean-François Bayard. Muziką sukūrė Gaetano Donizetti. Operą išgarsino tenoro arija "Ah! mes amis, quel jour de fête!". Joje skamba devyni aukšti cis. Pirmą kartą opera buvo parodyta 1840 m. vasario 11 d. Paryžiaus operoje "Opéra-Comique", Salle de la Bourse. Metropoliteno operoje ji buvo atlikta 1902-2003 m. Marijos vaidmuo buvo mėgstamas Jenny Lind.
Siužetas (trumpai)
Opera pasakoja apie merginą vardu Marija (fr. Marie), kuri vaikystėje buvo rastas mūšio lauke ir užauginta pulke kaip jų „dukra“. Ji užaugo kartu su kareiviais, žaismingai ir drąsiai prisitaikydama prie kariško gyvenimo. Siužeto centre – jos meilė jaunam vyriškiui Tonio, pulko nariui, kuris trokšta būti šalia Marijos. Įvyksta posūkis, kai atsiranda kilmingoji ponia, teigianti, kad Marija iš kilmingos giminės, ir bando atskirti ją nuo pulko. Konfliktas tarp pareigos, meilės ir socialinės padėties sprendžiamas komiškai ir širdingai, kaip įprasta opéra-comique žanro tradicijai.
Personažai ir muzikiniai epizodai
- Marija (Marie) – pagrindinė moteriška partija (sopranas): smagu, gyvybinga, turi lyrinių bei bravūrinių momentų.
- Tonio – jaunas vyras (tenoras): įsimylėjęs Mariją; jam priklauso garsioji tenoro arija "Ah! mes amis...", kurioje išryškėja bravūrinė tenorų technika (žymimi daugybė aukštų natų, tarp jų ir cis).
- Sulpicė (Sulpice) – seržantas (boso arba baritono partija): komiškas, bet šiltas pulko tėviškumo atstovas.
- Marquis/Marquise de Berkenfield – kilmingasis(ė), kurio(ios) įsikišimas pakreipia siužetą.
- Kiti: karininkai, pulko kariškis, choras – svarbūs dramatiškiems ir šmaikštiems ansambliams.
Muzikinės savybės ir žanras
„Pulko duktė“ yra tipinė Donizetti bel canto epochos opéra-comique: muzika pasižymi skaidriomis, melodingomis partijomis, akcentuoto solinio dainavimo technikos (trilijos, ornamentiškumas) ir gyvais ansambliais. Specifinis žanro bruožas – perteikti dialogus per kalbą (spoke dialogue), o ne vienu kartu per recitativą, todėl spektaklis dažnai dera operos ir teatro elemento. Operos populiariausias numeris – tenoro arija su daugybe aukštų cis natų, kuri tapo įprasminančia bravūrine scena daugeliui tenorų karjerų.
Istorija, premjera ir atlikimai
Premjera įvyko 1840 m. Paryžiaus „Opéra-Comique“ scenoje ir opera netruko susilaukti populiarumo dėl gyvo siužeto, melodijų ir komiško tono. Per XIX a. ir XX a. du šimtmečius kūrinys buvo reguliariai statomas Europos ir Amerikos teatruose. Daugelis žymių dainininkų prisidėjo prie operos populiarinimo, o Marijos vaidmuo ypač tiko sopranams, gebantiems derinti lengvumą ir sceniškumą (kaip minėta – jį mėgo ir atliko Jenny Lind).
Atlikimai, įrašai ir reikšmė scenoje
„Pulko duktė“ išliko repertuare tiek tradiciniuose, tiek moderniuose statymuose: ji siūlo charizmatiškas partijas solistams, ryškų choro vaidmenį ir galimybę režisūrinei kūrybai (komiškos situacijos, karo ir kasdienio gyvenimo kontrastai). Yra daug istorinių ir šiuolaikinių įrašų, tiek pilnų operos įrašų, tiek solinių numerių – ypač tenoro arijos. Dėl savo lengvo tono ir publikai patrauklių scenų opera dažnai tampa tarp dažnai inscenizuojamų komiškų kūrinių operos sezonuose.
Ką vertėtų žinoti žiūrovui
- Spektaklio trukmė paprastai siekia apie 2 valandas (su pertrauka), priklausomai nuo inscenizacijos.
- Originali kalba – prancūzų; dažnai pasitaiko atlikimų su subtitrais arba vertimais į vietines kalbas.
- Opera tinka žiūrovams, mėgstantiems lengvesnį, humoristišką repertuarą su gražiomis bel canto partijomis.
„Pulko duktė“ išlieka vienu žymiausių Donizetti kūrinių, derinančiu muzikinį virtuoziškumą, šiltą humoro pojūtį ir aštuoniolikinės bei devyniolikto amžiaus operos tradicijų žavesį.
Gaetano Donizatti
Vaidmenys
- Marie, a vivandière - koloratūrinis sopranas
- Tonio, jaunas tirolietis - tenoras
- Seržantas Sulpice - bosinė gitara
- Birkenfeldo markizė - kontraltas
- Hortensijus, kamerdineris - bosas
- Kapralas - bosinė gitara
- Valstietis - tenoras
- Krakenthorpo hercogienė - kalbamasis vaidmuo
- Notaras - kalbamasis vaidmuo
- prancūzų kareiviai, tiroliečiai, kunigaikštienės tarnai
Istorija
|
|
| ||||
| Problemų klausantis šio failo? Žr. medijos pagalbą. | |||||
1 veiksmas
Berkenfeldo markizė ir jos kamerdineris Hortensijus vyksta į Austriją. Jie sustabdo kelionę, nes kilo susirėmimas. Markizė sužino, kad prancūzų kariai atsitraukė. Ji komentuoja grubias prancūzų manieras ("Pour une femme de mon nom"). 21-ojo pulko seržantas Sulpisas visus patikina, kad jo vyrai atkurs taiką ir tvarką. Prie jo prisijungia pulko "duktė" Marie. Ji yra našlaitė ir buvo įvaikinta kareivių. Sulpisas klausinėja jos apie jaunuolį, su kuriuo ji buvo pastebėta. Ji paaiškina, kad jis yra Tonio, tirolietis, kadaise išgelbėjęs jai gyvybę. 21-ojo pulko kariai atvyksta su belaisviu. Tai Tonio. Jis ieškojo Marijos. Ji įsikiša, kad jį išgelbėtų. Jis iškelia tostus už savo naujuosius draugus, o Marie dainuoja pulko dainą ("Chacun le sait"). Tonio liepiama sekti paskui kareivius. Jis pabėga ir grįžta prisipažinti Marie meilės. Sulpice juos nustebina. Marie turi prisipažinti Tonio, kad gali ištekėti tik už 21-ojo pulko kareivio.
Markizė paprašo Sulpice'o palydėti į jos pilį. Išgirdęs Berkenfeldo vardą, Sulpicas prisimena laišką, kurį rado prie jaunosios Marijos mūšio lauke. Netrukus markizė prisipažįsta, kad pažinojo mergaitės tėvą. Ji sako, kad Marie yra seniai dingusi jos sesers dukra. Vaikas buvo paliktas markizės globai, bet dingo. Ją šokiruoja šiurkščios mergaitės manieros. Ji nusprendžia pasiimti dukterėčią į savo pilį ir suteikti jai tinkamą išsilavinimą. Tonio užsirašė į kariuomenę, kad galėtų vesti Mariją ("Ah, mes amis"). Tačiau Marie turi palikti ir pulką, ir mylimą vyrą ("Il faut partir").
2 veiksmas
Markizė suorganizavo Marijos ir Krakenthorpo hercogo vedybas. Markizės pilyje Sulpicas atsigauna po sužeidimo. Jis turėtų padėti markizei įgyvendinti jos planus. Markizė duoda Marijai dainavimo pamoką. Marija, Sulpicui skatinant, įterpia pulko dainos frazes. Markizė praranda savitvardą (Trio: "Le jour naissait dans la bocage").
Marija lieka viena. Ji mano, kad pinigai ir padėtis yra beprasmiai ("Par le rang et l'opulence"). Ji girdi tolumoje žygiuojančius kareivius. Ji apsidžiaugia, kai į kambarį įžengia visas pulkas. Ji vadovauja jiems giedodama patriotinę giesmę ("Salut à la France"). Marija vėl susitinka su Toniu. Tonio paprašo Marie rankos. Markizės nejaudina jaunuolio pareiškimas, kad Marie yra visas jo gyvenimas ("Pour me rapprocher de Marie"). Ji sako, kad jos dukterėčia yra susižadėjusi su kitu vyru. Ji atleidžia Tonio. Markizė ir Sulpice lieka vieni. Ji prisipažįsta tiesą: Marie yra jos nesantuokinė duktė. Ji seniai atsisakė Marie, bijodama socialinės gėdos.
Hortenzijus praneša apie vestuvininkų atvykimą. Jai vadovauja jaunikio motina, Krakenthorpo kunigaikštienė. Marija atsisako išeiti iš savo kambario. Sulpisas jai pasako, kad markizė yra jos motina. Nustebusi mergina sako, kad negali prieštarauti motinos valiai. Ji sutinka ištekėti už vyro, kurio nemyli. Ji jau ruošiasi pasirašyti vedybų sutartį, kai 21-ojo kariai, vadovaujami Tonio, įsiveržia gelbėti savo "dukters". Svečiai su siaubu sužino, kad Marija buvo valgyklos mergina. Jie pakeičia savo nuomonę, kai ji jiems pasako, kad niekada negalės grąžinti skolos kareiviams. Markizę taip sujaudina dukters širdies gerumas, kad ji duoda jai leidimą ištekėti už Tonio. Visi kartu sudainuoja paskutinį "Salut à la France".
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra "Pulko duktė"?
Atsakymas: "Pulko duktė" yra dviejų veiksmų komiška opera.
K: Kas parašė "Pulko dukters" libretą?
A: "Pulko dukters" libretą parašė Jules-Henri Vernoy de Saint-Georges ir Jean-François Bayard.
K: Kas sukūrė muziką "Pulko dukteriai"?
A: Muziką "Pulko dukrai" sukūrė Gaetano Donizetti.
K: Kokia yra garsioji tenoro arija iš "Pulko dukters"?
A: Garsioji tenoro arija iš "Pulko dukters" yra "Ah! mes amis, quel jour de fête!".
K: Kiek aukštų C skamba "Ah! mes amis, quel jour de fête!"?
A: "Ah! mes amis, quel jour de fête!" yra devyni aukštieji c.
K: Kada pirmą kartą buvo suvaidinta "Pulko duktė"?
A: Pirmą kartą "Pulko duktė" buvo parodyta 1840 m. vasario 11 d. Paryžiaus operoje "Opéra-Comique", Salle de la Bourse.
K: Kam patiko Marijos vaidmuo?
A: Marijos vaidmuo "Pulko dukteryje" buvo mėgstamiausias Jenny Lind.
Ieškoti