"Pulko duktė" (

Vaidmenys

• Marie, a vivandière - koloratūrinis sopranas
• Tonio, jaunas tirolietis - tenoras
• Seržantas Sulpice - bosinė gitara
• Birkenfeldo markizė - kontraltas
• Hortensijus, kamerdineris - bosas
• Kapralas - bosinė gitara
• Valstietis - tenoras
• Krakenthorpo hercogienė - kalbamasis vaidmuo
• Notaras - kalbamasis vaidmuo
• prancūzų kareiviai, tiroliečiai, kunigaikštienės tarnai

Istorija

1 veiksmas

Berkenfeldo markizė ir jos kamerdineris Hortensijus vyksta į Austriją. Jie sustabdo kelionę, nes kilo susirėmimas. Markizė sužino, kad prancūzų kariai atsitraukė. Ji komentuoja grubias prancūzų manieras ("Pour une femme de mon nom"). 21-ojo pulko seržantas Sulpisas visus patikina, kad jo vyrai atkurs taiką ir tvarką. Prie jo prisijungia pulko "duktė" Marie. Ji yra našlaitė ir buvo įvaikinta kareivių. Sulpisas klausinėja jos apie jaunuolį, su kuriuo ji buvo pastebėta. Ji paaiškina, kad jis yra Tonio, tirolietis, kadaise išgelbėjęs jai gyvybę. 21-ojo pulko kariai atvyksta su belaisviu. Tai Tonio. Jis ieškojo Marijos. Ji įsikiša, kad jį išgelbėtų. Jis iškelia tostus už savo naujuosius draugus, o Marie dainuoja pulko dainą ("Chacun le sait"). Tonio liepiama sekti paskui kareivius. Jis pabėga ir grįžta prisipažinti Marie meilės. Sulpice juos nustebina. Marie turi prisipažinti Tonio, kad gali ištekėti tik už 21-ojo pulko kareivio.

Markizė paprašo Sulpice'o palydėti į jos pilį. Išgirdęs Berkenfeldo vardą, Sulpicas prisimena laišką, kurį rado prie jaunosios Marijos mūšio lauke. Netrukus markizė prisipažįsta, kad pažinojo mergaitės tėvą. Ji sako, kad Marie yra seniai dingusi jos sesers dukra. Vaikas buvo paliktas markizės globai, bet dingo. Ją šokiruoja šiurkščios mergaitės manieros. Ji nusprendžia pasiimti dukterėčią į savo pilį ir suteikti jai tinkamą išsilavinimą. Tonio užsirašė į kariuomenę, kad galėtų vesti Mariją ("Ah, mes amis"). Tačiau Marie turi palikti ir pulką, ir mylimą vyrą ("Il faut partir").

2 veiksmas

Markizė suorganizavo Marijos ir Krakenthorpo hercogo vedybas. Markizės pilyje Sulpicas atsigauna po sužeidimo. Jis turėtų padėti markizei įgyvendinti jos planus. Markizė duoda Marijai dainavimo pamoką. Marija, Sulpicui skatinant, įterpia pulko dainos frazes. Markizė praranda savitvardą (Trio: "Le jour naissait dans la bocage").

Marija lieka viena. Ji mano, kad pinigai ir padėtis yra beprasmiai ("Par le rang et l'opulence"). Ji girdi tolumoje žygiuojančius kareivius. Ji apsidžiaugia, kai į kambarį įžengia visas pulkas. Ji vadovauja jiems giedodama patriotinę giesmę ("Salut à la France"). Marija vėl susitinka su Toniu. Tonio paprašo Marie rankos. Markizės nejaudina jaunuolio pareiškimas, kad Marie yra visas jo gyvenimas ("Pour me rapprocher de Marie"). Ji sako, kad jos dukterėčia yra susižadėjusi su kitu vyru. Ji atleidžia Tonio. Markizė ir Sulpice lieka vieni. Ji prisipažįsta tiesą: Marie yra jos nesantuokinė duktė. Ji seniai atsisakė Marie, bijodama socialinės gėdos.

Hortenzijus praneša apie vestuvininkų atvykimą. Jai vadovauja jaunikio motina, Krakenthorpo kunigaikštienė. Marija atsisako išeiti iš savo kambario. Sulpisas jai pasako, kad markizė yra jos motina. Nustebusi mergina sako, kad negali prieštarauti motinos valiai. Ji sutinka ištekėti už vyro, kurio nemyli. Ji jau ruošiasi pasirašyti vedybų sutartį, kai 21-ojo kariai, vadovaujami Tonio, įsiveržia gelbėti savo "dukters". Svečiai su siaubu sužino, kad Marija buvo valgyklos mergina. Jie pakeičia savo nuomonę, kai ji jiems pasako, kad niekada negalės grąžinti skolos kareiviams. Markizę taip sujaudina dukters širdies gerumas, kad ji duoda jai leidimą ištekėti už Tonio. Visi kartu sudainuoja paskutinį "Salut à la France".