Argumentai, grindžiami klaidingomis prielaidomis: apibrėžimas ir pavyzdžiai
Sužinokite, kas yra argumentai, grindžiami klaidingomis prielaidomis, kaip juos atpažinti ir praktinius pavyzdžius, kad išvengtumėte klaidingų išvadų.
Argumentas, grindžiamas klaidingomis prielaidomis, - tai samprotavimas, kuris gali lemti neteisingus rezultatus. Klaidinga prielaida - tai neteisingas teiginys, sudarantis loginio silogizmo pagrindą. Kadangi prielaida (prielaida) yra neteisinga, padaryta išvada taip pat gali būti klaidinga.
Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad argumento "pagrįstumas" nepriklauso nuo to, ar jo prielaidos yra teisingos. Tai priklauso nuo to, ar iš jų išplaukia išvada, t. y. nuo to, ar, darant prielaidą, kad prielaidos yra teisingos, išvada taip pat turi būti teisinga.
Pavyzdžiui, panagrinėkime šį silogizmą:
- Jei gatvės šlapios, vadinasi, neseniai lijo. (prielaida)
- Gatvės šlapios. (prielaida)
- Todėl neseniai lijo. (išvada)
Šis argumentas yra logiškai pagrįstas. Tačiau jo prielaidos ne visada teisingos. Pirmoji prielaida gali būti klaidinga - kas nors galėjo nušluoti gatves šlanga, galėjo pravažiuoti gatvių valytojas, galėjo patvinti vietinė upė ir t. t. Paprasta loginė analizė neatskleis šio argumento klaidos, nes tokia analizė daro prielaidą, kad visos argumento prielaidos yra teisingos. Dėl šios priežasties klaidingomis prielaidomis pagrįstą argumentą gali būti daug sunkiau paneigti ar net aptarti nei argumentą su įprasta logine klaida, nes jo prielaidų teisingumas turi būti nustatytas visoms šalims priimtinu būdu.
Kitas klaidingomis prielaidomis grindžiamo argumento bruožas, kuris gali trikdyti kritikus, yra tas, kad jo išvada iš tiesų gali būti teisinga. Dar kartą panagrinėkime pirmiau pateiktą pavyzdį. Gali būti, kad neseniai lijo ir gatvės šlapios. Tai, žinoma, niekaip neįrodo pirmosios prielaidos, tačiau gali apsunkinti jos paneigimą.
Klaidinga prielaida taip pat gali būti prastai apibrėžta prielaida, dėl kurios išvada kelia abejonių. Šią mintį iliustruoja šis anekdotas iš Platono ir Platipuso įėjimo į barą:
"Senas kaubojus nueina į barą ir užsisako gėrimo. Jam sėdint ir gurkšnojant viskį, prie jo prisėda jauna moteris. ... Ji sako: "Aš lesbietė. Visą dieną praleidžiu galvodama apie moteris. ...' Po kurio laiko prie seno kaubojaus prisėda pora ir klausia jo: "Ar tu tikras kaubojus?" Jis atsako: "Visada maniau, kad taip, bet ką tik sužinojau, kad esu lesbietė"."
Kaubojus klysta, nes daro prielaidą, kad lesbietė yra asmuo, kuris "visą dieną galvoja apie moteris", tačiau neatsižvelgia į tai, kad lesbietė yra homoseksuali moteris. Kaubojus nėra nei homoseksualas, nei moteris, todėl jis nėra lesbietė.
Kokios būna klaidingos prielaidos?
- Faktiškai neteisingos prielaidos – teiginiai, kurie neatitinka tikrovės (pvz., "gatvės šlapios reiškia, kad lijo").
- Perdėti ar neteisingai apibendrinti teiginiai – vienas stebėjimas išplečiamas į plačią taisyklę (pvz., "visi X yra Y" remiantis keliomis išimtimis).
- Neaiškios arba dviprasmiškos prielaidos – terminų neatitikimas arba sąvokų maišymas (kaip anekdote su lesbiete: sąvokos apibrėžimas pakeičiamas).
- Slapti prielaidų prielaidai (hidden assumptions) – neužtvirtinti arba nepaminėti teiginiai, kurie lemia išvadą.
- Priežastinio ryšio klaidos – prielaida apie priežastį, kuri gali būti neteisinga (post hoc ergo propter hoc).
Kodėl klaidingos prielaidos yra pavojingos?
Klaidingos prielaidos gali vesti prie išvadų, kurios atrodo logiškai pagrįstos ir todėl įtikinančios, nors iš tikrųjų yra klaidingos. Tai ypač pavojinga diskusijose, viešojoje politikoj arba mokslineje komunikacijoje, kur klaidingi prielaidos gali lemti netinkamus sprendimus. Be to, tokius argumentus sunkiau paneigti vien tik formaliais logikos apribojimais — reikia patikrinti prielaidų faktinį pagrindą arba išaiškinti neaiškias sąvokas.
Kaip atpažinti ir reaguoti į argumentus, grindžiamus klaidingomis prielaidomis
- Uždokite prielaidas: paklauskite "Ką jūs laikote prielaida?" arba "Kaip žinote, kad tai yra tiesa?"
- Prašykite įrodymų: reikalaukite faktinių duomenų, patikimų šaltinių arba aiškių kriterijų prielaidoms pagrįsti.
- Tikrinkite alternatyvas: pasiūlykite kitus paaiškinimus (pvz., gatvės šlapios dėl vandens vamzdžio srauto, ne dėl lietaus).
- Paaiškinkite dviprasmybes: išsiaiškinkite, kaip naudojami terminai ir ar nėra vienos reikšmės pakeitimo vidury argumentacijos (equivocation).
- Naudokite kontrapavyzdžius: parodykite situacijas, kur prielaida neatitinka tikrovės ar lemia absurdiškas išvadas.
- Performuluokite argumentą sąžiningai: kartais verta pateikti argumentą taip, kaip jis turėtų skambėti su taisyklingomis prielaidomis, ir tada aptarti.
Formali logika prieš reikalavimą dėl prielaidų
Svarbu prisiminti skirtumą tarp logiško pagrįstumo (validumo) ir prielaidų teisingumo (soundness). Formali logika tiria, ar iš iš anksto priimtų prielaidų teisingai seka išvados (validumas). Tačiau praktiškai reikia patikrinti ir pačias prielaidas — ar jos atitinka faktus, ar nėra dviprasmiškos. Argumentas gali būti formaliai validus, bet nesąžiningas arba klaidingas, jei prielaidos neteisingos.
Trumpas santrauka
Argumentai, grindžiami klaidingomis prielaidomis, dažnai būna logiškai nuoseklūs, bet vedantys į netikslius arba klaidingus rezultatus, nes prielaidos neatitinka realybės arba yra netinkamai apibrėžtos. Norint konstruktyviai reaguoti, būtina aiškiai identifikuoti ir patikrinti prielaidas, pateikti alternatyvius paaiškinimus ir atskleisti dviprasmybes ar slaptas prielaidas. Tokiu būdu galima pagerinti diskusijų kokybę ir išvengti klaidinančių išvadų.
Susiję puslapiai
- Predikatų logika
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra argumentas iš klaidingų prielaidų?
A: Argumentas iš klaidingų prielaidų - tai samprotavimas, kuris gali lemti klaidingus rezultatus. Ji grindžiama neteisingais teiginiais, kurie sudaro loginio silogizmo pagrindą, todėl padaryta išvada taip pat gali būti klaidinga.
Klausimas: Ar argumento pagrįstumas priklauso nuo to, ar jo prielaidos yra teisingos?
Atsakymas: Ne, nepriklauso. Argumento pagrįstumas priklauso nuo to, ar iš jų išplaukia išvada, t. y. nuo to, ar, darant prielaidą, kad prielaidos yra teisingos, išvada taip pat turi būti teisinga.
Klausimas: Kaip atpažinti klaidą argumente, pagrįstame klaidingomis prielaidomis?
Atsakymas: Paprasta loginė analizė neatskleis jokių klaidų tokio tipo argumentuose, nes daroma prielaida, kad visos jo prielaidos yra teisingos. Norint nustatyti šio tipo argumento klaidas, reikia nustatyti, ar jo prielaida (-os) iš tikrųjų yra teisinga (-os), ar ne.
Klausimas: Ar iš klaidingų prielaidų padaryta išvada vis tiek gali būti teisinga?
Atsakymas: Taip, iš klaidingų prielaidų padaryta išvada gali būti teisinga. Pavyzdžiui, jei kas nors išsako tokį teiginį: "Jei lyja, tai gatvės bus šlapios", o paskui pastebi, kad iš tiesų neseniai lijo, ir todėl daro išvadą, kad gatvės turėjo būti šlapios, nors pirminė prielaida buvo klaidinga, jo išvada vis tiek gali pasirodyti teisinga dėl kitų veiksnių (pvz., dėl to, kad kažkas nuplovė gatvę).
Klausimas: Kas atsitinka, kai prielaida yra blogai apibrėžta?
A: Kai prielaida yra prastai apibrėžta, bet kokios padarytos išvados tampa abejotinos, nes jos gali netiksliai atspindėti tikrovę arba tai, ko pirmiausia siekė tas, kuris minėtą prielaidą sukūrė. Pavyzdžiui, paminėkime Platono ir Platipuso įėjimą į barą, kuriame senas kaubojus daro prielaidą, kad jis yra lesbietė vien dėl to, kad visą dieną galvoja apie moteris, neatsižvelgdamas į kitus svarbius aspektus, tokius kaip homoseksualumas ar moteriškumas - abiejų šių kriterijų jis neatitinka, todėl pagal daugumą apibrėžimų ir (arba) supratimų negali būti laikomas lesbiete.
Klausimas: Ar argumentų su klaidingomis prielaidomis paneigimas yra kuo nors ypatingas, palyginti su argumentais su įprastomis loginėmis klaidomis?
A: Taip; argumentus, grindžiamus klaidingomis prielaidomis, dažnai būna sunkiau paneigti nei argumentus su įprastomis loginėmis klaidomis, nes prieš veiksmingai paneigiant argumentus reikia nustatyti, ar visos dalyvaujančios šalys yra teisingos.
Ieškoti