Paskutinis iš užkariautojų
"Paskutinis iš užkariautojų" - 1948 m. afroamerikiečių rašytojo Williamo Gardnerio Smitho romanas. Jame pasakojama apie afroamerikiečių kariuomenės kareivius, tarnaujančius JAV okupuotoje Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo. Pagrindinis veikėjas Hejsas Dawkinsas užmezga romaną su baltąja vokiete Ilze. Jis ir Ilzė kovoja su rasistiniais armijos karininkais ir politika, kad palaikytų santykius, kuriuos kai kurie baltieji kareiviai smerkia (nors yra ir daug draugiškų baltųjų, kurie jiems padeda).
"Paskutinis iš užkariautojų" rodo, kad po nacių okupacijos Vokietija buvo rasiškai tolerantiškesnė už Jungtines Valstijas. Nors tai gali būti teisinga arba ne, Smitho romane pateikiama nuomonė apie Maršalo planą, teigiant, kad Amerikos visuomenė turėtų būti pavyzdys pasauliui, o afroamerikiečiai ir toliau susidurdavo su rasizmu.
Romanas prasideda grįžtančiame JAV kariniame laive, kai iškyla Laisvės statula, o JAV karių reakcija yra niūri ir atsargi, jie yra susitaikę, bet visai nesidžiaugia grįžimu namo iš karo. Kodėl? Jie yra "spalvotieji" kariai. Išbandę gyvenimą visuomenėje (neseniai išvaduotoje Vokietijoje), kur rasiniai prietarai nebuvo didelis veiksnys, jie ruošiasi susidurti su vis dar labai susiskaldžiusia Amerika. Atviras žvilgsnis į (dabar, tikėkimės, jau prabėgusią) visuomenę ir jos poveikį tiems, kurie priversti susidurti su nesiliaujančiu nepasitikėjimo ir neapykantos spaudimu. Gili skaitymo patirtis.
Klausimai ir atsakymai
K: Apie ką yra "Paskutinis iš užkariautojų"?
A: "Paskutinis iš užkariautojų" - 1948 m. afroamerikiečių rašytojo Williamo Gardnerio Smitho romanas. Filme pasakojama apie afroamerikiečių kareivius, tarnaujančius JAV okupuotoje Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo, ir pasakojama apie pagrindinį veikėją Hayesą Dawkinsą, kuris užmezga romaną su baltaode vokiete Ilse. Jie kovoja su rasistiniais kariuomenės pareigūnais ir politikais, kad išsaugotų savo santykius.
K: Ką "Paskutiniai užkariautojai" pasakoja apie Vokietiją po nacių okupacijos?
A: "Paskutinis iš užkariautojų" rodo, kad po nacių okupacijos Vokietija buvo rasiškai tolerantiškesnė nei tuometinės Jungtinės Valstijos. Romane pasisakoma prieš Maršalo planą, teigiama, kad Amerikos visuomenė turėtų būti pavyzdys pasauliui, o afroamerikiečiai ir toliau kovojo su rasizmu.
K: Kaip reagavo amerikiečių kariai, pamatę Laisvės statulą?
A: Kai JAV kariai pamato Laisvės statulą, jie būna niūrūs ir atsargūs, susitaikę, bet nesidžiaugia grįžę namo iš karo, nes yra "spalvotieji" kariai. Išbandę gyvenimą visuomenėje (ką tik išsivadavusioje Vokietijoje), kurioje rasiniai prietarai nebuvo pagrindinis veiksnys, jie pasiryžta susidurti su vis dar labai susiskaldžiusia Amerika.
K.: Kokią patirtį skaitytojams siūlo "Paskutiniai užkariautojai"?
A: "Paskutiniai užkariautojai" skaitytojams atveria akis į visuomenę (kuri, tikėkimės, jau praeityje) ir jos poveikį tiems, kurie nuolat susiduria su nepasitikėjimu ir neapykanta. Tai turėtų būti įtraukianti skaitymo patirtis.
K: Kas parašė "Paskutinį užkariautoją"?
A: "Paskutinis iš užkariautojų" 1948 m. parašė afroamerikiečių rašytojas Williamas Gardneris Smithas.
K: Koks Ilzės vaidmuo šioje istorijoje?
A: Ilzė šioje istorijoje yra Hėjaus Daukinso meilė; ji - baltaodė vokietė, kartu su Hėjumi kovojanti prieš rasistiškai nusiteikusius kariškius ir politikus, kad išsaugotų jų santykius, kuriuos kai kurie baltieji kareiviai smerkia (nors jiems padeda ir daug draugiškų baltųjų).
