"Paskutinis iš užkariautojų" - 1948 m. afroamerikiečių rašytojo Williamo Gardnerio Smitho romanas. Autorius (1927–1974) buvo tiek prozininkas, tiek žurnalistas, savo kūryboje dažnai nagrinėjęs rasės, egzilio ir amerikietiškos visuomenės kontrastų temas. Romane vaizduojami afroamerikiečių kariuomenės kareiviai, tarnavę JAV okupuotoje Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo, ir jų santykiai su vietine gyventojų bendruomene bei su kolegomis kareiviais.
Veikėjai ir siužetas
Pagrindinis veikėjas Hejsas Dawkinsas užmezga romaną su baltąja vokiete Ilze. Jų meilės istorija tampa siužetiniu centru, per kurį atskleidžiami laikotarpio socialiniai barjerai. Jiedu susiduria su rasistiniais armijos karininkais ir su institucine politika, kuri trukdo palaikyti tarprasines poras. Tuo pačiu romane matome ir tuos baltuosius kareivius, kurie elgiasi draugiškai ir žmogiškai — Smithas vengia vienpusiškų portretų ir parodo tiek prievartos, tiek užuojautos spektro dinamiką.
Temos ir idėjos
Paskutinis iš užkariautojų nagrinėja gilesnius rasizmo, ištremtumo ir nacionalinės tapatybės klausimus. Smitho pasakojimas dažnai pabrėžia paradoksą: po nacių režimo žlugimo Vokietijoje kai kurie amerikiečių kareiviai patiria mažiau atviros diskriminacijos nei jų patirtis grįžus į gimtinę. Autorius taip pat kelia klausimus apie amerikietišką autoritetą ugdyti demokratines vertybes užsienyje, minėdamas Maršalo planą, ir kritiką dėl to, kad JAV visuomenė netampa pavyzdžiu pasauliui, kai pati susiduria su rasine segregacija.
Istorinis kontekstas
Romano išleidimas 1948 m. sutapo su reikšmingais pokyčiais JAV kariuomenėje ir visuomenėje. Tais pačiais metais prezidento Harry S. Trumano administracija paskelbė apie kariuomenės desegregaciją, tačiau praktika ir socialinė realybė keitėsi lėtai. Smitho kūrinys fiksuoja karo ir pokario metus kaip pereinamąjį laikotarpį, kai afroamerikiečių kareivių patirtis Vokietijoje atskleidė kontrastus tarp laisvės idealų ir rasinių ribojimų namuose.
Stilius ir priėmimas
Stilistiniu požiūriu romanas dažnai minimas dėl savo aiškaus, kartais lakoniško pasakojimo tono, kurį praturtina ryškūs personažų portretai. Smitho prozoje juntamas žurnalistinis domėjimasis detalėmis ir socialine realybe. Kritikai vertino knygą už atvirumą ir sąmojingą socialinę kritiką; skaitytojams ji suteikia intensyvią emocinę patirtį ir istorines įžvalgas.
Kodėl verta skaityti
- Romane nagrinėjamos temos apie rasę, meilę ir pilietines teises iš arti susijusios su istoriniu momentu.
- Jis padeda suprasti, kaip karo ir okupacijos patirtys formavo afroamerikiečių lūkesčius ir nusivylimus grįžtant į JAV.
- Tekstas išlieka aktualus dėl savo kritikos dvigubų standartų — kai viena šalis propaguoja laisvę kitur, bet savo vidaus santvarkoje neįgyvendina lygybės principų.
Romanas prasideda grįžtančiame JAV kariniame laive, kai iškyla Laisvės statula, o karių reakcija yra niūri ir atsargi — jie yra susitaikę, bet nesidžiaugia grįžimu namo iš karo. Kodėl? Jie yra "spalvotieji" kariai. Išbandę gyvenimą visuomenėje (neseniai išvaduotoje Vokietijoje), kur rasiniai prietarai nebuvo toks lemiamas faktorius, jie ruošiasi susidurti su vis dar labai susiskaldžiusia Amerika. Smithas pateikia atvirą žvilgsnį į ankstesnę visuomenės realybę ir jos poveikį tiems, kurie priversti susidurti su nuolatiniu nepasitikėjimu ir neapykanta — tai suteikia romane gilų ir įsimintiną skaitymo patyrimą.
Smithas vėliau ilgiau gyveno Europoje, o jo kūryba prisideda prie XX a. vidurio afroamerikiečių literatūros konteksto, atspindinčio tiek politinius, tiek asmeninius iššūkius, susijusius su rasine nelygybe ir emigracija.