Lukas Kastelanas — Hermio sūnus ir antagonistas Persio Džeksono serijoje

Lukas Kastelanas yra vienas iš pagrindinių antagonistų Ricko Riordano knygų serijoje "Persis Džeksonas ir olimpiečiai". Jis yra graikų dievo Hermio sūnus — pusdievis, kurio veiksmai ir pasirinkimai turi lemiamą įtaką serijos siužetui.

Biografija ir vaidmuo serijoje

Lukas pirmą kartą pristatomas kaip charizmatiška, šarminga ir gabiai apsimetanti figūra: jis buvo vienas iš labiau patikimų ir žaidimą pažeidžiančių Camp Half-Blood stovykloje. Iš pradžių jis atrodo kaip mentorius ir pagalbininkas jaunesniems pusdieviams, tačiau vėliau paaiškėja, kad jis slepia didelę neapykantą olimpiečiams ir yra pagrindinis trukdantis veiksnys per visą seriją. Jo sprendimai ir išdavystės tampa kertiniu leidiniuosi kovos tarp dievų, titans ir pusdievų kontekste.

Motyvai

Luko motyvai grindžiami ilgamete nuoskauda dėl dievų abejingumo žmonių ir pusdievių likimams. Jis jaučia, kad olimpiečiai neatsako už savo vaikų ir palieka juos kentėti — tai sukelia jo radikalų siekį permąstyti pasaulio tvarką ir, galiausiai, prisijungti prie Titano Krono plano nuversti dievus.

Pagrindiniai veiksmai ir konfliktai

Jis suvaidina svarbų vaidmenį pirmoje knygoje — Žaibo vagis — kur atskleidžiama, kad jis buvo įvykio iniciatorius ir pavogė Dzeuso žaibą (ši išdavystė yra vienas iš pagrindinių serijos posūkių).
Vėliau jis tapo Krono sąjungininku ir buvo vienas iš pagrindinių titano manipuliacijos instrumentų, organizuodamas puolimus prieš Olimpo palydą ir žmonių pasaulį.
Serijos kulminacijoje Lukas tampa Krono inkarnacijos arba jo įtakos įrankiu, tačiau prieš pat galia jis priima lemiamą sprendimą, kuriuo bando atpirkti savo veiksmus.

Gebėjimai ir ginklai

Būdama Hermio sūnus, Lukas pasižymi ypatingu vikrumu, pavogėjų įgūdžiais, taktikos supratimu, sugebėjimu improvizuoti ir dideliu šarmu. Vienas iš žinomiausių jo simbolių — durklas Backbiter, dvipusis ginklas, turintis ypatingų savybių: viena ašmenų pusė mirtinai veikia nemirtingus dievus ar nemirtingas būtybes, o kita — paprastuosius mirtinguosius. Lukas taip pat yra įvaldęs kovos meną ir strategiją, geba manipuliuoti kitais pusdieviais.

Santykiai su kitais veikėjais

Luko ryšiai su kitais pagrindiniais veikėjais — sudėtingi: jis buvo draugiškas ir bendraujantis su Persiu Džeksonu, Annabeth Čeis ir kitais stovyklautojais, todėl jo išdavystė ypač sukrėtė bendruomenę. Santykiai su Annabeth ir Thalia turi emocinį svorį — jų tarpusavio istorija paaiškina dalį jo motyvų ir sprendimų dramos.

Vaizdavimas kino filmuose

Luką filmuose "Persis Džeksonas ir olimpiečiai" vaidina Džeikas Abelis. Jis pasirodo pirmojoje ekranizacijoje — "Žaibo vagis" (adaptacijoje pagal knygą, nurodytą čia: Žaibo vagis) ir antrojoje — "Persis Džeksonas: Monstrų jūra" (pagal Monstrų jūra). Kino versijos kai kuriais atvejais skiriasi nuo knygų siužeto ir charakterių motyvų pateikimo, todėl filmai ir literatūra Lukas pristato šiek tiek skirtingai.

Pabaiga ir atsipirkimas

Be detalizuotų siužeto detalių (kurios gali būti traktuojamos kaip spoileriai), serijos pabaiga atneša dramatišką Luko pasirinkimą, kuriuo jis bando atpirkti savo padarytas klaidas ir užbaigti Krono grėsmę. Šis veikėjo arkos uždarymas pabrėžia sudėtingą temą apie laisvą valią, atsakomybę ir atpirkimą.

Lukas Kastelanas yra vienas iš tų personažų, kurio išdavystė ir vėlesnis atsivertimas prideda gilumo ir moralinių dileminių Persio Džeksono serijai — jis simbolizuoja tiek nepasitenkinimą dievais, tiek galimybę atgailai ir pasiaukojimui.

Personažo fonas

Pirmą kartą Lukas pristatomas knygoje "Žaibų vagis" kaip devyniolikmetis Hermeso kajutės patarėjas. Jis gimė 1980 m. Nors kiti Perkūno kajutės draugai skundžiasi juo, nes jis yra nenustygstantis vietoje, Lukas stengiasi, kad jis jaustųsi kaip namie, net pavagia jam tualeto reikmenų krepšį. Pirmą kartą Lukas atvyko į stovyklą "Pusiaukelė", kai jam buvo 14 metų, kartu su Talija Greisė, Dzeuso dukra, ir Anabeta Čez, Atėnės dukra. Lukas turi randą ant veido - tai relikvija, likusi nuo jo mūšio su drakonu Ladonu, Hesperidžių sodo sergėtoju, kai jis vykdė žygį. Filme "Paskutinis olimpietis" parodoma, kad jo motina bandė tapti Delfų orakulu ir pasidavė Hado prakeiksmui. Jos beprotiški pranašiški kliedesiai labai paveikė Luką ir privertė jį pabėgti, kai jam buvo devyneri. Labirinto mūšyje Luko kūnas tampa indu, kuriame telpa Kronoso esmė.

Lukas miršta "Paskutiniame olimpiečiui", kai Persis atiduoda jam Anabetės peilį. Jis paaukoja save, kad nugalėtų Kronosą, dūręs sau po kaire ranka, kur po maudynių Stykso upėje (vadinama jo Achilo kulnu) jo mirtingumas vis dar išliko nepažeistas. Mirdamas jis prašo Persio pasirūpinti, kad visi pusdieviai būtų pareikalauti, kad tai nepasikartotų, o tai gali reikšti, kad jie vėl tapo draugais, nes Persis jam atleido. Nors per visą seriją jis laikomas piktadariu, galiausiai su juo elgiamasi kaip su didvyriu ir visi jam atleidžia. Jis taip pat yra herojus, minimas Orakulo pranašystėje "Paskutiniame olimpiečiui".

Galia/gebėjimai

Lukas, kaip ir kiti pusiau kraujomaišos atstovai, serga ADHD, todėl kovodamas jis geriau suvokia situaciją.
Lukas, kaip ir dauguma kitų pusiau kraujomaišos atstovų, serga disleksija, nes jo smegenys buvo "kietai įtaisytos" skaityti senovės graikų kalba.
Sakoma, kad Lukas yra nuostabus kovotojas ir fechtuotojas: "Geriausias fechtuotojas per tris šimtus metų", kaip minėjo Hermis stovyklautojas filme "Žaibo vagis", nors jo senoji draugė Talija Greisė visada gali jį įveikti mūšyje.
Jis turi Achilo prakeiksmą, kuris suteikia jam beveik nenugalimumą, išskyrus vieną kūno dalį (šiuo atveju po kaire ranka).
Jo siela susilieja su Krono siela, todėl jis įgyja Krono gebėjimų.
Kadangi Lukas yra Hermio vaikas, jis turi gebėjimų, susijusių su kelionėmis ir vagystėmis. Tokias galias jis parodė du kartus. Filme "Žaibo vagis" jis perskrodžia orą ir išnyksta per savo sukurtą bangavimą. Filme "Titano prakeiksmas" jis, mostelėjęs ranka, iššaukia vandens baseiną ir aukų ugnį.
Stiprios valios jėga, kurią įrodo jo gebėjimas priimti Kronosą į savo kūną visiškai neprarandant savo tapatybės.
Jis taip pat gali naudoti galias, kad sulaužytų spynas ir atidarytų duris.

Ginklai/magiški daiktai

"Backbiter" - geležtė, kurios viena pusė iš dangiškos bronzos yra sujungta su grūdintu plienu. Dangiškoji bronza leidžia sužeisti nemirtinguosius ir pabaisas, o plienas sužeidžia mirtinguosius. Backbiter yra pėda ilgesnis už Anaklusmos, Perčio kardą. Kurdamas Backbiterį Persis nujautė tragediją. Ketvirtojoje knygoje atskleidžiama, kad metalas, iš kurio buvo pagamintas Backbiteris, atkeliavo iš Kronoso kūjo. Jis perkuriamas į pirminę formą, kad jo šeimininkas galėtų pakilti.
Stebuklingi sportbačiai, kurie gali išskleisti sparnus, kai jų savininkas ištaria "Maia" - Luko močiutės iš tėvo pusės vardą. Kedus jam padovanojo jo tėvas Hermis ir jie labai panašūs į paties Hermio sparnuotus batus. Filme "Žaibo vagis" Lukas juos prakeikė, kad batus nešiojantį žmogų jie nutemptų į Tartaraso duobes, tačiau kadangi juos vietoj Perkūno apsiavė Groveris, tai prakeiksmą sumaišė. Dabar batų nebėra, nes jie nuslydo nuo Groverio ir nukrito į Tartarą.
Kronoso pjautuvas - kai Kronosas atgimsta Luko pavidalu, telekinai jam padovanoja Kronoso pjautuvą, kuris iš naujo išgaunamas iš "Backbiter". Jokia dangiškoji bronza negali jos įveikti.