Memnonas — Etiopijos karalius, Eos sūnus ir Trojos karo pusdievis

Memnonas — Etiopijos karalius ir Eos sūnus: Trojos karo pusdievis, narsus kaip Achilas, dramatiška kova ir tragiška mirtis, kuri atkartoja Hektoro likimą.

Memnonas (gr. Μέμνων) buvo Etiopijos karalius ir Trojos karo metu Trojos sąjungininkas. Jis buvo pusdievis, Titono ir aušros deivės Eos sūnus. Kaip karys jis buvo laikomas beveik lygiaverčiu Achilui pagal narsą ir įgūdžius. Per Trojos karą Memnonas pats nukovė Antilochą įnirtingo mūšio metu, o vėliau jį patį nukovė Achilas. Atrodo, kad Memnono mirtis atkartoja Hektoro, kito Trojos gynėjo, kurį Achilas taip pat nukovė, mirtį.

Kilme ir šeima

Pagal mitą Memnonas gimė iš Eos (aušros deivės) ir Titono. Eos — dievybė, kuri kiekvieną rytą atsineša aušrą — dažnai savo sūnų siejo su keleto tolimų kraštų karaliais. Titonas pagal kai kuriuos pasakojimus buvo trojietiškos kilmės arba trojietiškas princesės sutuoktinis; kitur jis vaizduojamas kaip dievų pavaldus mirtingasis. Dėl Eos dieviškumo Memnonui priskiriama pusdieviška prigimtis, todėl jis vaizduojamas kaip žymiai galingesnis už paprastus kareivius.

Trojos karas ir Memnono vaidmuo

Memnonas pasirodo ne Homero Iliadoje, bet vėlesniuose epiniuose cikluose ir poezijoje — ypač įžymiojoje Aethiopis, kurią tradiciškai siejo su Arktino iš Miletos. Ten Memnonas atvyksta su etiopų kariuomene ginti Trojos ir tampa viena iš pagrindinių kovotojų greta Hektoro ir Achilo.

• Jis žymus savo drąsa ir meistriškumu mūšyje — esą buvo beveik lygus Achilui.
• Memnonas nužudė Nestorio sūnų Antilochą, kas paskatino Achilą keršyti.
• Galiausiai Achilas susidūrė su Memnonu ir jį nukovė; šis susitikimas poezijoje vaizduojamas kaip vienas dramatiškiausių karo epizodų.

Mirtis ir po jos

Po Memnono žūties pasakojama, kad Eos ilgai gedėjo sūnaus. Kai kuriais tradiciniais variantais dievai pagerbia Memnoną: Eos kreipiasi į Dzeusą, ir jis suteikia sūnui tam tikrą nemirtingumo arba pagerbimo formą — pavyzdžiui, Memnonui suteikiamas palaidojimo garbės ar mituose minima dieviška atmintis. Tikslus šių veiksmų pobūdis skiriasi priklausomai nuo šaltinio; vėlesnėje romėnų ir graikų poezijoje Memnono žūtis dažnai lyginama su Hektoro mirtimi ir aptariama kaip tragiškas herojinis likimas.

Literatūriniai šaltiniai

Memnonui skiriama daug vietos ne Homero, bet vėlesnės epikos kūriniuose. Svarbiausi tekstai — epinis ciklas Aethiopis (dalis Trojos ciklo), kurio autorius buvo Arktinas arba kiti epikos kūrėjai, ir vėlesnis epinis pasakojimas Quintuso Smirniečio (Posthomerica), kuris išsaugo kai kurias tradicijas apie Memnoną. Pausanijas ir kiti antiikiniai rašytojai mini Memnoną bei su juo susijusias apeigas ar vietovės pavadinimus.

Kultas, vaizdavimai ir Memnono kolosai

Memnonas ilgainiui tapo ne tik literatūros, bet ir kulto bei meno objektu. Viena iš žinomiausių su juo siejamų vietų — garsieji Memnono kolosai (Theban Colossi) Egipte: didžiuliai Amenhotepo III statulos fragmentai, kuriuos graikai ir romėnai vadino „Memnono“ vardu. Ant statulų, ypač po žemės drebėjimo, kai kurių liudijimų teigimu, anksti ryte skambėdavo keistas garsas — kelionės rašytojų ir turistų interpretacijose jis buvo siejamas su Memnono pasveikinimu aušrai (Eos). Šį reiškinį senovėje aiškino mitais apie Eos ir jos sūnų.

Mitą apie Memnoną taip pat vaizdavo keramikos tapytojai, skulptoriai ir tragedijų autoriai (daugiausia išlikę fragmentai ar antrinės nuorodos į prarastus kūrinius). Antikos menas Memnoną dažnai vaizdavo kaip išdidų, galingą raitelį arba karingą karius.

Interpretacijos ir reikšmė

Memnonas mitologijoje atstovauja kelioms temoms: tolimo krašto karžygys ir svetimos tautos herojus, pusdieviškas jėgos įsikūnijimas, bei tragiškas likimas, panašus į Hektoro mirtį. Jo pasakojimas pabrėžia karo baisumus, kerštą ir dievų įtraukimą į žmonių likimus. Taip pat Memnonas yra pavyzdys, kaip mitai ir istorija persidengia — pavadinimai (pvz., Memnono kolosai) ir liaudies aiškinimai vėliau prisijungė prie literatūrinių tradicijų.

Santrauka

Memnonas — etiopų karalius, Eos sūnus ir pusdievis — yra reikšminga Trojos karo epizodų figūra vėlesnėje graikų lirikoje ir epikoje. Jo susidūrimas su Achilu ir žūtis praturtino epinę tradiciją apie karą, garbę ir gedulą; tuo pačiu jo atminimas gyvas tiek literatūroje, tiek mene bei liaudies pasakojimuose (pvz., Memnono kolosų legendose).

Paieška pagal raidę