Pagrindinis histokompatibilumo kompleksas
Didysis histokompatibilumo kompleksas (MHC) - tai molekulė, esanti imuninių ląstelių, pvz., baltųjų kraujo kūnelių, išorėje. Ją koduoja didelė visų stuburinių gyvūnų genų šeima.
MHC molekulių funkcija - aptikti svetimus antigenus, taigi ir "svetimus" baltymus. Jos suriša patogenų peptidų fragmentus ant savo ląstelių paviršiaus. Po to šiuos fragmentus atpažįsta T ląstelės. Adaptyvusis imunitetas priklauso nuo šios reakcijos.
Efektyvumas
Dėl dviejų MHC molekulių savybių patogenams sunku išvengti imuninio atsako.
1. MHC yra poligeninis. Yra keli skirtingi genai, todėl kiekvienas žmogus ar gyvūnas turi MHC molekulių rinkinį, kuris jungia šiek tiek skirtingus peptidus.
2. MHC genai yra labai polimorfiški. Tai reiškia, kad populiacijoje yra daug kiekvieno geno alelių variantų. Polimorfizmas toks didelis, kad mišrioje populiacijoje nėra dviejų individų, turinčių visiškai vienodą MHC genų ir molekulių rinkinį, išskyrus identiškus dvynius.
Kadangi populiacijoje yra daug skirtingų alelių, tai reiškia, kad beveik visada atsiras individas, turintis specifinę MHC molekulę, galinčią įkelti tinkamą peptidą, kad atpažintų konkretų mikrobą. MHC polimorfizmo evoliucija reiškia, kad populiacija nepasiduos naujam ar mutavusiam patogenui, nes bent keli individai sugebės išvystyti tinkamą imuninį atsaką, kad nugalėtų patogeną. MHC molekulių variacijos yra skirtingų MHC molekulių paveldėjimo rezultatas.
Transplantacijos
Transplantuojami tik tie audiniai, į kuriuos MHC sistema mažiausiai reaguoja atlikdama audinių atitikimo testus.
Autoimuninės ligos
Autoimuninė liga pasireiškia, kai imuninės ląstelės neatpažįsta kitų ląstelių MHC molekulių ir pradeda pulti savo organizmą.
