Marsas literatūroje: romanai, apsakymai ir mitai
Marsas literatūroje: atraskite įtraukiančius romanus, apsakymus ir mitus apie raudonąją planetą — nuo kanalų legendų iki išgalvotų civilizacijų.
Romanai ir apsakymai apie Marsą populiarūs jau daugiau nei šimtą metų. Viena iš priežasčių – dramatiška raudona planetos spalva, kuri žadina vaizduotę ir simbolinius asociatyvus (kraujas, karas, paslaptis). Kita priežastis – artumas Žemei ir tam tikros panašumo detalės (dienos trukmė, poliarinės kepurės, matomi paviršiaus bruožai), kurios leido rašytojams įsivaizduoti Marsą kaip planetą, kurioje galėtų būti gyvybė ar civilizacija. Be to, literatūroje įprasta kurti personažus tiek iš Marso, tiek Žemės – nuo pavienių keliautojų iki ištisų kolonijų, taip atskleidžiant žmonių santykį su nežinomybe, ekspansija ir moraliniais pasirinkimais.
XIX a. pabaigoje astronomas Giovanni Schiaparelli pranešė, kad Marse pastebėjo, jo manymu, vandens kanalus. Kadangi itališkai kanalai yra canali, angliški vertimai šį žodį dažniausiai perteikdavo kaip "kanalai", o tai reiškė dirbtinę konstrukciją. Ši klaidinanti interpretacija ir vėlesnės Percivalo Lowello publikacijos paskatino masinę idėją, kad Marse, prieš jam akivaizdžiai išdžiūvant, gyveno protingos būtybės. Tokios hipotezės tiesiogiai įkvėpė ankstyvąją fantastiką, kurioje Marso gyventojai dažnai vaizduojami kaip senos ir pažangios (arba degeneravusios) civilizacijos atstovai.
Istorinis pokytis: nuo „kanalų“ iki kosminių misijų
Iki XX a. vidurio Marsas literatūroje dažnai buvo gyvenama planeta. Tačiau kosminės eros pradžia, ypač Mariner ir Viking zondų siųsti vaizdai ir duomenys, atskleidė sausą, kraterizuotą ir daugiausia negyvenamą paviršių. Tai pakeitė rašytojų vaizduotę: vietoj natūraliai egzistuojančios marso civilizacijos atsirado naujos temos – kolonizacija, terraformavimas, išlikimo problemos, žmogaus psichologija izolacijoje ir etiniai klausimai, susiję su naujų pasaulių užkariavimu arba apsauga.
Žymūs kūriniai ir jų įtaka
- H. G. Wells – „The War of the Worlds“ (1898): klasikinis kūrinys apie Marso invaziją į Žemę, kuri įkvėpė daugybę adaptacijų ir tapo etalonu, kaip Marso įvaizdis gali atspindėti imperializmo, mokslo ir technologijų grėsmės temas.
- Edgar Rice Burroughs – Barsoomo saga („A Princess of Mars“, 1912 ir kt.): nuotykinė serija, vaizduojanti romantizuotą, tačiau išsekusį Marso pasaulį su kariniais konfliktais, miestų-valstybėmis ir egzotiškais personažais.
- Ray Bradbury – „The Martian Chronicles“ (1950): istorijų rinkinys, kuriame žmogaus kolonizacijos Marsas tampa žmogaus praeities, atminties ir migrantų tragedijų metafora; jautrus ir poetiškas kūrinys.
- Stanley G. Weinbaum – „A Martian Odyssey“ (1934): ankstyvas ir reikšmingas apsakymas, kuris pristatė Marso gyventoją kaip ne vien tik žmogaus atspindį, bet tikrą kitokią sąmonę.
- Arthur C. Clarke – „The Sands of Mars“ (1951): optimistiškesnis požiūris į mokslo pažangą ir Marso tyrinėjimą, apjungiantis nuotykius ir mokslinį pagrįstumą.
- C. S. Lewis – „Out of the Silent Planet“ (1938): filosofinė fantazija, kurioje Marsas (Malacandra) vaizduojamas kaip moralinis ir kosminis kontrastas žmonių pasauliui.
- Kim Stanley Robinson – Mars trio („Red Mars“, „Green Mars“, „Blue Mars“, 1990–1996): detalus ir moksliniu požiūriu pagrįstas epas apie Marso kolonizaciją ir terraformavimą; nagrinėja politiką, ekologiją ir socialinius pokyčius naujoje visuomenėje.
- Andy Weir – „The Martian“ (2011): modernus, realistiškas išgyvenimo romanas apie astronautą, įstrigusį Marse; akcentuoja inžinerines problemas, humoro jausmą ir bendradarbiavimą.
Temos ir motyvai literatūroje
Literatūroje Marsas dažnai veikia kaip veidrodis, kuriame žmogus nagrinėja savo pačios problemas. Pagrindiniai motyvai:
- Kontaktas su „kitu“: nuo priešiškų invazijų iki empatiškų pažinimo istorijų;
- Kolonizacija ir etika: kas teisėtas naujų pasaulių užkariavimas ir kokios atsakomybės turi kolonizatoriai;
- Terraformavimas: moksliniai, politiniai ir socialiniai klausimai, susiję su planetos keitimu;
- Ekologinės ir postapokaliptinės vizijos: Marsas kaip prarastas arba išsekęs pasaulis, empatijos su praradimu metafora;
- Technologijų ir žmogaus santykis: kaip technologijos keičia asmenį ir visuomenę tolimoje erdvėje;
- Psichologija izoliacijoje: išlikimas, vienatvė ir identiteto krizės atokiose erdvėse.
Marso mitai ir populiarioji kultūra
Be literatūros, Marsas įsiveržė į mitus ir populiariąją kultūrą: nuo XIX a. spekuliacijų apie kanalus iki XX–XXI a. kino, televizijos ir žaidimų pasaulių. Rašytojai dažnai pasitelkia senąsias mitines asociacijas (Marsas kaip karo dievas) arba sukuria naujas mitologijas – pavyzdžiui, apie „raudonąją planetą“ kaip žmogaus galios ir ribų simbolį.
Kaip mokslas formuoja vaizduotę
Moksliniai atradimai nuolat koreguoja literatūrinius Marsą vaizdus: nuo kanalų mito iki paviršiaus nuotraukų ir marsaeigių duomenų. Šis dialogas – tarp mokslo ir literatūros – išlaiko Marso temą gyvą: mokslas suteikia naujų duomenų ir techninių galimybių, o literatūra interpretuoja tuos duomenis per žmoniškas problemas, etines dilemas ir estetinius ieškojimus.
Taigi, Marsas literatūroje išlieka universalus laukas eksperimentams: čia rašoma apie ateities visuomenes, žmogaus santykį su technologijomis ir gamta, apie tai, kas mus daro žmonėmis, kai mus išstumia į svetimą ir griežtą aplinką.
Romanai ir apsakymai
Pirmosios istorijos
Keletas ankstyvųjų laikų rašytojų, įskaitant Atanazijų Kircherį ir Emanuelį Swedenborgą, iškėlė hipotezę apie kontaktą su Marsu. Ankstyvojoje mokslinėje fantastikoje apie Marsą dažnai buvo kalbama apie pirmąsias keliones į planetą, kartais kaip invazijos pajėgas, dažniau - tyrinėjimo tikslais.
Ankstyvieji darbai iki 1910 m.
- Percy Grego "Per Zodiaką" (1880 m.).
- Melburnas ir Marsas: Joseph Fraser: Mano paslaptingas gyvenimas dviejose planetose (1889).
- Alice Ilgenfritz Jones ir Ella Merchant "Atskleidžiant paralelę" (1893 m.).
- Gustavus W. Pope'as "Kelionė į Marsą" (1894 m.).
- H. G. Wellso "Pasaulių karas" (1898). (Vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose pagal šią knygą buvo sukurta radijo drama, o vėliau - bent vienas vaidybinis filmas.)
- Garetas P. Servisas (Garrett P. Serviss): Edisono Marso užkariavimas (1898 m.).
- George'o Griffitho "Medaus mėnuo kosmose" (1900 m.).
- Edwino Lesterio Lindeno Arnoldo "Gullivaras iš Marso" (1905). (Pagrindinio veikėjo vardas paimtas iš Guliverio kelionių.
- Arnouldo Galopino "Daktaras Omega" (1906).
- Le prisonnier de la planète Mars [Marso vampyrai] (1908) ir jo tęsinys La guerre des vampires [Vampyrų karas] (1909), Gustave Le Rouge.
- Aleksandro Bogdanovo "Raudonoji žvaigždė" (1908).
XX a. 10-asis ir 10-asis dešimtmečiai
- Jean de La Hire "XV paslaptis" (1911 m.).
- Edgaro Rice'o Burroughso "Marso princesė" ir dar dešimt Marso istorijų (1912-1943).
- A.N. Tolstojaus "Aelita" (1922)
- J.-H. Les Navigateurs de l'Infini (1925). Rosny aîné. Žmonės keliauja į Marsą kosminiu laivu, pavadintu Stellarium, ir planetoje sutinka dvi konkuruojančias rases.
1930s
- Olafo Stapledono "Paskutiniai ir pirmieji žmonės" (1930)
- Otiso Adelberto Kline'o "Marso kalavijas" ir "Marso nusikaltėliai" (abu 1933 m.).
- Stanley G. Weinbaumo apsakymas "Marso odisėja" (1934).
- C. S. Lewiso knyga "Iš tyliosios planetos" (1938)
1940s
- Fredric Brown What Mad Universe (1949)
1950s
- Rėjaus Bredberio (Ray Bradbury) "Marso kronikos" (1950).
- Lesterio del Rey'aus "Marooned on Mars" (1952).
- Rex Gordon No Man Friday (1956).
- Pasaulio atgimimas (hebr. תבל בתחיתה Tevel Be-Thiatah) (1955), autorius Cvi Livneh.
- Johno Wyndhamo "Išorinis potraukis" (1959).
Gyvenimas Marse
XX a. trečiajame dešimtmetyje pasakojimai apie Marso pasiekimą tapo kiek nuvalkioti, o dėmesys buvo sutelktas į Marsą kaip svetimą kraštovaizdį. Naujų istorijų veiksmas vyko po žmonių kontakto ir pagrindinių tyrinėjimų. Kai kuriuose buvo pasakojama apie Marso kolonizavimą arba Marsas buvo naudojamas kaip aplinka, o ne kaip tikslas.
1930s
- Clarkas Ashtonas Smithas "Gyvenantis įlankoje" (1932 m.), "Joh-Vombio skliautai" (1932 m.) ir "Vulthoom" (1935 m.).
- C. L. Moore'o Šiaurės vakarų Smitho istorijos (1933-1936).
- Džekas Viljamsonas (Jack Williamson): Kosminis legionas (1934-1982).
1940s
- The Secret of Sinharat, People of the Talisman ir dar vienuolika istorijų, kurias 1940-1964 m. išleido Leigh Brackett.
- Isaaco Asimovo apsakymas "Paveldimumas" (1941)
- Robertas A. Heinleinas Žaliosios Žemės kalvos (1947)
- Robertas A. HeinleinasRaudonoji planeta (1949)
- Robertas A. Heinleinas The Rolling Stones (1952)
- Robertas A. HeinleinasPodkeinas iš Marso (1962)
- Džeko Viljamsono (Jack Williamson) "Seetee Ship" (1949) ir "Seetee Shock" (1950)
Šeštasis dešimtmetis ir septintojo dešimtmečio pradžia
- H. Beam Piper "Genesis" (1951 m.) (žr. [1],).
- H. Beam Piper "Omnilingual" (1957 m.)
- Arthuro C. Clarke'o "Marso smėlis" (1951)
- David Starr, Space Ranger (1952 m.) - Isaac Asimov, rašantis kaip Paul French.
- Isaac Asimov "Marso kelias" (1952)
- J. T. McIntosh "Vienas iš trijų šimtų" (1954)
- Lesterio Del Rey filmas "The Badge of Infamy" (1957 m.)
- Kurto Vonneguto "Titano sirenos" (1959)
- Perry Rhodan serija (1961- ) (vokiečių kalba)
- Roger Zelazny "Rožė Ekleziastui" (1963)
- Philip K. Dick Marso laiko slinktis (1964)
- Philip K. Dick The Three Stigmata of Palmer Eldritch (1965)).
- Philip K. Dick Tikslas Marsas (1963)
XX a. septintasis dešimtmetis ir vėliau
Nuo 1965 m. kosminiai zondai "Mariner" ir "Vikingas" atskleidė, kad kanalai yra iliuzija ir kad Marso aplinka yra labai priešiška gyvybei. XX a. septintajame dešimtmetyje kanalų ir senovės civilizacijų idėjų teko atsisakyti.
Netrukus autoriai pradėjo rašyti istorijas, paremtas naujuoju Marsu (dažnai laikydami jį dykumos planeta). Daugumoje šių kūrinių žmonės stengiasi sutramdyti planetą, o kai kuriuose iš jų kalbama apie teraformavimą (technologijų naudojimą planetos aplinkai pakeisti).
Dažna tema, ypač tarp amerikiečių rašytojų, yra marsiečių kolonija, kovojanti už nepriklausomybę nuo Žemės. Ji pasirodė jau Heinleino "Raudonojoje planetoje" ir yra pagrindinis siužeto elementas Grego Bearo "Judančiame Marse" ir Kimo Stanley Robinsono Marso trilogijoje. Ji taip pat yra filmo "Total Recall" ir televizijos serialo "Babilonas 5" siužeto dalis. Ši koncepcija naudojama ir daugelyje vaizdo žaidimų, pavyzdžiui, Red Faction ir Zone of the Enders serijose. Istorinis Marso sukilimas prieš Žemę taip pat minimas "Žvaigždžių kelio" serijos romanuose.
Po "Mariner" ir "Apollo" sekusiais dešimtmečiais kadaise populiarus realistinių istorijų apie pirmąją ekspediciją į Marsą žanras išėjo iš mados, galbūt dėl to, kad nepavyko tęsti "Apollo" programos skrydžio į Marsą. XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje realistiniai romanai apie ekspedicijas į Marsą vėl atgimė ir buvo iš naujo kuriami. Pirmieji šio atgimimo romanai buvo Džeko Viljamsono (Jack Williamson) romanas "Paplūdimio galva" (Beachhead) ir Beno Bovos (Ben Bova) romanas "Marsas" (abu 1992 m.), kuriuose buvo numatytos plataus masto ekspedicijos į Marsą pagal XX a. dešimtojo dešimtmečio mąstymą. Po jų sekė Gregory Benfordo "Marso lenktynės" (1999 m.), Geoffrey A. Landiso "Marso kirtis" (2000 m.) ir Roberto Zubrino "Pirmasis nusileidimas" (2002 m.), kurių išeities taškas - mažesnės ir tikslingesnės ekspedicijų strategijos, išplėtotos dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, daugiausia remiantis "Mars Direct" koncepcijomis.
XX a. septintojo dešimtmečio pabaiga ir aštuntasis dešimtmetis
- Larry Niven Žinomos kosmoso istorijos (1964- )
- Die Erde ist nah: die Marsexpedition (1970 m.), Ludek Pesek, išleista anglų kalba kaip The Earth is Near (1973 m.)
- Lesterio Del Rey "Police Your Planet" (1975)
- Jerry Pournelle'io "Ugnies gimimas" (1976)
- Frederiko Pohlio knygoje "Žmogus plius" (1976) astronautas paverčiamas kiborgu, galinčiu gyventi Marse.
- Gordono R. Dicksono "Tolimas skambutis
1980s
- Stanisławo Lemo "Anankė" (1982 m.) (apsakymas iš rinkinio "More Tales of Pirx the Pilot")
- Alano Moore'o ir Dave'o Gibbonso "Stebėtojai" (1985)
- Grego Bearo "Dievo kalvė" (1987).
- Iano McDonaldo Desolation Road (1988) i
- Draka serija (1989-)
- Venus Prime (1989) Trečioji serijos knyga: Šios knygos veiksmas vyksta Marse.
1990s
- Terry Bisson Kelionė į Raudonąją planetą (1990)
- Kim Stanley Robinsono Marso trilogija (Raudonasis Marsas, Žaliasis Marsas, Mėlynasis Marsas, 1992-1996 m.)
- Kim Stanley Robinson: The Memory of Whiteness (1985).
- Marsas (1992), Sugrįžimas į Marsą (1999) ir Marso gyvenimas (2008), Ben Bova, iš serijos Grand Tour.
- Greg Bear "Judantis Marsas" (1993)
- Raudonos dulkės (1993), Paul J. McAuley
- Ryškūs pasiuntiniai (1995), Gentry Lee
- Kelionė (1996), Stephen Baxter
- Marsas po žeme (1997), autorius William K. Hartmann
- Olympus Mons (1998), autorius Bud Sparhawk
- Lance'o Parkino ir Marko Claphamo "Smėlio planeta Marsas" (1998 m.)
- Semper Mars (1998), Ian Douglas
- "Marsas - ne vieta vaikams" (1999), Mary A. Turzillo
- Marsiečių lenktynės (1999), Gregory Benford
- Brianas Aldissas ir Rogeris Penrose'as: Baltasis Marsas (1999)
XXI a.
- Geoffrey A. Landis "Marso kirtimas" (2000)
- "Didžioji Marso siena" (2000), Alastair Reynolds
- Pirmasis nusileidimas (2002), Robert Zubrin
- Marsas yra paskutinės iš trijų neseniai sukurtų Johno Barneso kosminių operų "Marso karaliaus salėje" (2003) veiksmo vieta. Barneso romano "Mėmelio karai" veiksmas taip pat vyksta Marse: Dangus toks didelis ir juodas (2002).
- "Kritimas į Marsą", Geoffrey A. Landis
- Ilium/Olympus serija (2003- ) - Dan Simmons
- Caitlín R. Kiernan istorijos:
- "Bredberio orai" (2005 m.)
- "Zero Summer" (2007 m.)
- "Ištrauka iš marsiečio Demirepo memuarų" (2007).
- Senamadiška marsietė (2004), autorė Mary A. Turzillo
- Nauja mobilioji ataskaita Gundam Wing: Gundam Wing: Frozen Teardrop (2010 m.) Katsuyuki Sumisawa - tai anime serijos "Gundam Wing" tęsinys, kurio veiksmas vyksta daugiausia teraformuotame Marse.
- Hannu Rajaniemi "Kvantų vagis" (2010)
Nostalgiška Marso fantastika
Keletas kūrinių, parašytų po "Marinerio", yra duoklė senesniam fantastikos apie Marsą etapui, apeinant mokslinį sauso ir negyvo Marso su nekvėpuojančia atmosfera vaizdą, pasitelkiant tokius bendrus mokslinės fantastikos bruožus, kaip būsimas Marso reljefo formavimas arba kuriant alternatyvias Marso istorijos versijas, kur Burroughso "Barsoomas", Bradbury "Marso kronikos" ar "Pasaulių karas" yra tiesioginė tiesa.
- Philipo José Farmerio serija "Lygumų pasaulis" (1965-1993 m.)
- Kai kurios "Kalavijo ir planetos" serijos, pavyzdžiui, Michaelo Moorcocko trilogija "Kane of Old Mars" (1965 m.) ir Lino Carterio "Marso paslaptys" (1973-1984 m.), sąmoningai anachroniškai pagerbia ankstesnes Marso vizijas, ypač Burroughso.
- Robertas A. Heinleinas: Heinelinas R. Heinelinas: "Žvėries skaičius" (1980 m.)
- Harry Turtledove'o "Skirtingas pasaulis" (1990)
- S. M. Stirling "Kūrinijos valdovų" serijoje "Karmazinų karalių kiemuose", kurioje dalyvauja Marsas.
- Larry Niven: Niven: Vaivorykštinis Marsas (1999)
- "Larklight" (2006), Phillip Reeve istorija
Komiksai
- Alano Moore'o ir Dave'o Gibbonso komikse "Watchmen" daktaras Manhetenas keliauja po Marsą ir aplanko Olympus Mons, žavėdamasis jo savybėmis. Ten jis nusiveda savo merginą, netrukus po to, kai išvyksta į kitą galaktiką.
- 2000 AD serijoje "V. C. s" Olimpo Mons krateris uždengtas didžiuliu kupolu, kad būtų išsaugota atmosfera, nes tai pagrindinė planetos gyvenvietė.
- Keliose DC komiksų personažo Marso Žmogaus medžiotojo istorijose veiksmas vyksta Marse, o Žmogaus medžiotojas yra marsietis. Daugumą žaliųjų marsiečių išnaikino marsiečių maras, nors vis dar egzistuoja negailestingesni baltieji marsiečiai. Marsiečiai buvo viena galingiausių rasių Visatoje, gebanti telepatiją, keisti pavidalus ir skraidyti, tačiau nemėgstanti ugnies.
- Naujausiame internetinio komikso "Dr. McNinja" numeryje Drakula atskleidžia, kad atrado vaistą nuo vėžio ir paslėpė jį Marse.
- "Stebuklingosios moters" ikikriziniuose komiksuose Marsas buvo dievo Marso bazė (žr. "Aras"). Mirusiųjų dvasios iš įvairių planetų buvo perkeliamos į Marsą ir joms buvo suteikiami nauji kūnai darbui. Apgaulės kunigaikštis yra pagrindinis to pasaulio piktadarys, valdantis Melo fabriką ir kelis kartus bandęs įsiveržti į Žemę.
- 1950 m. sausio-vasario mėn. Supermenas keliauja į Marsą padėti aktoriui ir režisieriui Orsonui Velsui sutriuškinti Marso diktatoriaus Martlerio sąmokslą "žaibiškai užvaldyti Saulės sistemą" ir užkariauti Žemę (S Nr. 62/1: "Juodoji magija Marse!").
- "Tales to Astonish" Nr. 2 (1959 m.) "Mano darbas: Tai - "Mano darbas: pagauti marsietį": profesorius, aptikęs tuščią ateivių erdvėlaivį, pasamdo privatų detektyvą, kad šis surastų jo gyventoją, kai niekas kitas jo neklauso.
- "Tales to Astonish" Nr. 3 (1959 m.) knygoje "Aš atradau žmones iš Marso" 1990 metų vyras, patruliuodamas pakrantėje ir ieškodamas komunistų šnipų, aptinka marsiečių kosminį laivą.
- 1992 m. išleistoje mangoje ir animacijoje "Sailor Moon" sidabriniame tūkstantmetyje Marse gyveno karingi graikų dievo Arėjo palikuonys. Rei Hino personažas yra šiuolaikinis Arėjo palikuonis ir yra Sailor Mars. Visos jos atakos pagrįstos ugnimi. Kaip ir kitos šiuolaikinės Saulės sistemos planetos, Marsas nebegyvenamas.
- Komiksų juostoje "Calvinas ir Hobbesas": Hobbesas ir Kalvinas keliauja į Marsą, nes Žemė per daug užteršta.
- 36-ajame "Marvel Family" numeryje pasirodė, kad Marse gyvena karinga klastinga rasė, primenanti 1940-ųjų karinius diktatorius. Jie prisijungia prie Užpuolikų iš Begalybės (žr. Kapitono Marvelo (DC Comics) priešų sąrašą), bandydami sunaikinti Saulės sistemą po to, kai buvo nugalėti, tačiau yra nugalimi ir išsiunčiami atgal į Marsą, o Užpuolikai įkalinami ir sunaikinami.
Marsiečiai grožinėje literatūroje
Marsietis yra mėgstamas klasikinės mokslinės fantastikos personažas; jis dažnai buvo sutinkamas toli nuo gimtosios planetos, dažnai įsiverždavo į Žemę, o kartais tiesiog būdavo vienišas personažas, simbolizuojantis svetimumą savo aplinkai. Po "Marinerio" marsiečiai, išskyrus žmones, persodintus į Marsą, fantastinėje literatūroje tapo reti, išskyrus sąmoningos nostalgijos atvejus - dažniau kai kuriuose žanruose, pavyzdžiui, komiksuose ir animacijoje, nei rašytinėje literatūroje.
Ieškoti