Mateo Alemán y de Enero (1547 m. Sevilijoje, Ispanijoje - 1615 m. Meksikoje) - ispanų rašytojas.
Gyvenimas
1564 m. jis baigė Sevilijos universitetą; vėliau tęsė studijas Salamankoje ir Alkaloje. Nuo 1571 iki 1588 m dirbo ižde — valstybės iždo tarnyboje, tačiau neišvengė nuolatinio finansinio nestabilumo.
Alemánas kilęs iš žydų, kurie po 1492 m. buvo priversti pereiti į katalikybę. Vieną iš jo protėvių inkvizicija sudegino už tai, kad jis slapta toliau praktikavo judaizmą. Ši šeimos istorija formavo Alemano požiūrį į visuomenės dviveidiškumą ir religinius bei moralinius klausimus, kurie atsispindi jo raštuose.
1571 m. jis vedė Kataliną de Espinosą. Tai nebuvo laiminga santuoka — Alemanas nuolatos susidurdavo su piniginiais sunkumais ir galų gale, 1602 m. pabaigoje už skolas buvo įkalintas Sevilijoje. Tokie sunkumai ir asmeninės patirtys atsispindi jo literatūriniuose personāžuose.
Kelia į Ameriką ir paskutiniai metai
1608 m. Alemánas persikėlė į Ameriką. Sakoma, kad Meksikoje jis dirbo spaustuvininku. Ten 1609 m. išleista jo gramatinė ir ortografinė knyga Ortografía castellana, kurioje pateikė ispanų rašybos reformos idėjų ir pasiūlymų supaprastinti rašybą.
Po 1609 m. apie Alemaną duomenų yra nedaug, o jo mirties data nėra visiškai tikra: tradiciškai nurodomas 1615 m., tačiau kai kurie šaltiniai mano, kad 1617 m. jis dar gyveno. Dokumentų stoka Meksikoje apsunkina tikslų biografinį užbaigimą.
Kūryba ir reikšmė
1599 m. jis išleido pirmąją Guzmán de Alfarache knygos dalį. Tai picareskinio stiliaus romanas, pasakojantis apie gyvenimo klystkelius, apsukrumą ir išgyvenimus marginalizuoto veikėjo — pikasro — akimis. Romano tonas apima ir humorą, ir moralinę pamoką; jame kritikuojama visuomenės veidmainystė, gyvenimo neteisybė ir dvasinės degradacijos priežastys.
Knyga, pasirodžiusi 1599 m., sulaukė didelio populiarumo: per penkerius metus buvo išspausdinta daug leidimų ir ji tapo vienu svarbiausių picareskinio žanro pavyzdžių Ispanijos literatūroje. Alemano kūrinys darė įtaką ne tik ispaniškai, bet ir Europos prozai, skatindamas realistišką, satyrinį socialinių realijų atvaizdavimą. Vėlesnės dalys ir Alemano bei kitų autorių pratęsimai padėjo išplėtoti žanrą.
Paveldas
Mateo Alemán laikomas reikšmingu XVI–XVII a. Ispanijos rašytoju, kuriam pavyko derinti asmenines patirtis su plačiu socialiniu komentaru. Jo Guzmán de Alfarache prisideda prie supratimo apie to meto visuomenės gyvenimą, moralines dilemas ir literatūrinio žanro plėtrą. Taip pat jo bandymai reformuoti rašybą rodo intelektualinį susidomėjimą kalbos norminimu bei švietimo klausimais.
