Artūras Holmsas: radiometrinio datavimo ir plokščių tektonikos pionierius
Artūras Holmsas – radiometrinio datavimo ir plokščių tektonikos pionierius: geochronologijos atradėjas, pakeitęs Žemės amžiaus ir dreifo supratimą.
Artūras Holmsas (1890–1965) — anglų geologas, vienas svarbiausių XX a. žemės mokslo pionierių. Jo darbai pakeitė supratimą apie Žemės amžių ir judėjimą: jis išplėtojo radioaktyviųjų izotopų taikymą mineralų datavimui ir pirmasis rimtai pasiūlė, kad mantijoje vykstančios konvekcinės srovės gali būti varomoji jėga žemynų dreifui.
Holmso indėlis į geochronologiją buvo fundamentinis. Londone atliktuose tyrimuose jis pirmasis atliko patikimus urano ir švino radiometrinius datavimus, parodė, kad šių izotopų skilimo greičiai leidžia tiksliai nustatyti uolienų amžių. Vienas ankstyviausių jo rezultatų — 370 mln. metų amžiaus nustatymas devono laikotarpio uolienoms iš Norvegijos (devono sluoksniai) — buvo paskelbtas 1911 m., netrukus po studijų pabaigos (1910 m.). Radiometrinė data leidžia geologams grįsti stratigrafinius laikotarpius konkrečiais skaičiais ir taip sudaro tvirtą pagrindą moderniam geologiniam laikmečiui.
Praktinė Holmso pažanga apėmė ne tik datavimo metodų tobulinimą, bet ir jų taikymo filosofiją: jis skatinęs kruopščius laboratorinius matavimus, skilimo konstantų kalibravimą ir klaidų įvertinimą, o tai padėjo sukurti patikimą geologinių laikų skale grindžiamą mokslą.
Be radiometrijos, Holmsas daug dėmesio skyrė mechanizmui, galinčiam sukelti kontinentų judėjimą. Jis argumentavo, kad šiluminės konvekcinės srovės mantijoje yra pakankamai stiprios, kad per ilgą laiką perstums didelius sausumos masyvus — idėja, kuri suteikė mechaninį pagrindą Alfredo Wegenerio pasiūlytai kontinentų dreifo idėjai ir vėliau prisidėjo prie plokščių tektonikos teorijos priėmimo. Vėlesni tyrimai ir kiti mokslininkai — tarp jų ir Haris H. Hesas (1906–1969) — pateikė papildomų įrodymų, kaip, pavyzdžiui, vandenyno dugno plėtimosi mechanizmas, kuris sustiprino Holmso konvekcijos idėją kaip platesnio tektoninio proceso dalį.
Visą gyvenimą Holmsas tyrinėjo Žemės amžiaus problemą ir XX a. ketvirtajame dešimtmetyje jo apskaičiavimai artėjo prie šiandien priimto dydžio: jis apytikriai nurodė apie 4 500 ± 100 mln. metų. Toks skaičius reikšmingai prisidėjo prie senesnių, mažesnių vertinimų paneigimo ir sudarė pagrindą tolimesniems geochronologiniams tobulinimams.
Holmso palikimas yra dvigubas: jis ne tik sukūrė patikimus radiometrinių metodų pagrindus, bet ir siūlė fizinį mechanizmą, paaiškinantį žemės plutos judėjimą. Jo idėjos – kruopštus laboratorinis darbas, tarpdisciplininis požiūris ir drąsa jungti eksperimentinius duomenis su plataus masto geofizikinėmis hipotezėmis – sudarė pagrindą daugeliui vėlesnių atradimų ir padėjo formuoti šiuolaikinį geologijos mokslą.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Artūras Holmsas?
A: Artūras Holmsas buvo anglų geologas.
K: Kokie buvo du svarbūs Arthuro Holmeso indėliai?
Atsakymas: Du svarbūs Artūro Holmso indėliai buvo radioaktyviųjų izotopų naudojimas mineralų datavimui ir prielaida, kad konvekcinės srovės mantijoje vaidina svarbų vaidmenį žemynų dreifui.
K: Kaip Artūro Holmso indėlis padėjo Alfredui Vegeneriui sukurti žemynų dreifo teoriją?
A: Parodydamas, kad šiluminės konvekcinės srovės yra pakankamai stiprios, kad galėtų perkelti dideles sausumos mases, Arthuras Holmesas palaikė Alfredo Wegenerio iškeltą žemynų dreifo teoriją arba plokščių tektonikos teoriją.
K: Kas taip pat palaikė Artūro Holmso požiūrį į didelių sausumos masyvų judėjimą?
A: Harry H. Hessas taip pat palaikė Arthuro Holmeso požiūrį į didelių sausumos masių judėjimą.
K: Kas yra geochronologija ir kas buvo jos pradininkas?
A.: Geochronologija - tai mokslas apie uolienų, fosilijų ir nuosėdų amžiaus nustatymą. Arthuras Holmesas buvo geochronologijos pradininkas.
K: Koks buvo pirmojo tikslaus urano ir švino radiometrinio datavimo, kurį atliko Artūras Holmsas, rezultatas?
A: Pirmasis tikslus urano ir švino radiometrinis datavimas, kurį atliko Artūras Holmsas, davė 370 m. senumo devono uolienos iš Norvegijos datą.
K: Koks buvo Artūro Holmso darbas, susijęs su Žemės amžiumi?
A: Artūras Holmsas visą gyvenimą sprendė Žemės amžiaus problemą ir XX a. ketvirtajame dešimtmetyje apytiksliai teisingai nustatė, kad Žemės amžius yra 4500±100 m.
Ieškoti