Halikarnaso mauzoliejus (Mauzolo kapas) – senovės septintasis pasaulio stebuklas
Halikarnaso mauzoliejus (Mauzolo kapas) — monumentali senovės septintojo pasaulio stebuklo istorija, architektūra ir legendos apie Mausolą bei Artemiziją.
Halikarnaso mauzoliejus, arba Mauzolo kapas, buvo kapavietė, pastatyta 353-350 m. pr. m. e. Halikarnaso mieste (dabartinis Bodrumas, Turkija). Ji buvo pastatyta Persijos imperijos satrapo Mausolo ir jo žmonos bei sesers Artemizijos II Karijos, kuri buvo ir jo žmona, ir jo sesuo, kapavietė.
Pastatą suprojektavo graikų architektai Satyras ir Pitijus iš Prienų. Jo aukštis siekė apie 45 metrus (135 pėdų). Kiekvieną iš keturių jo pusių puošė skulptūriniai reljefai, kuriuos sukūrė vienas iš keturių graikų skulptorių - Briaksis, Leocharesas, Scopas ir Timotiejus. Tai buvo toks pasiekimas, kad Antipatras iš Sidono sakė, jog tai vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Žodis mauzoliejus pradėtas vartoti bendrai bet kokiai didingai kapavietei įvardyti.
Istorinis kontekstas ir paskirtis
Mausolo valdymas Karijoje (vidurio VI–IV a. pr. m. e.) pasižymėjo politine ir kultūrine sinteze tarp graikų ir rytinių tradicijų. Mauzoliejus buvo ne tik kapavietė, bet ir simbolinė valdovo atminimo vieta, skirta pabrėžti jo padėtį ir galybę. Pastatas stovėjo matomoje Halikarnaso vietoje ir lange turėjo stiprų miestovaizdžio bei propaganda reiškiančią vaidmenį.
Architektūra ir skulptūrinis apipavidalinimas
Statinys buvo sudarytas iš kelių zonų: masyvaus pjedestalo, koluminės galerijos (kolonadės), viršutinio papėdės (koriai arba frizas) ir arkadinio, laiptų formos arba piramidinio stogo, ant kurio stovėjo monumentali skulptūra (laimės vežimas — keturvėris). Architektūrinė kompozicija derino graikų kolonas ir skulptūrinį naratyvą su rytietiškais monumentalumo elementais. Dailiniai reliefai vaizdavo kovas, medžiokles, mitines ir ritualines scenas – tai buvo aukšto meninio lygio darbai, kuriuos kūrė garsūs to meto skulptoriai.
Sunaikinimas, perdirbimas ir archeologiniai tyrinėjimai
Mauzoliejus stovėjo daug amžių, tačiau viduramžiais ir vėlesniais laikais jis pamažu buvo pažeistas žemės drebėjimų, klimato poveikio ir žmonių veiklos. Didelę žalą padarė ir viduramžių statybos darbai: XIV–XV a. statant Bodrumo pilį (Šv. Petro pilį) Kryžiuočių ordino riteriai panaudojo mauzoliejaus akmenis ir skulptūras savo tvirtovės statybai. XIX a. viduryje britų archeologas sir Charles T. Newton atliko kasinėjimus ir perkelė daug fragmentų į British Museum, o dalis reljefų ir fragmentų liko Bodrume (Bodrumo muziejuje bei netoliese esančiuose muziejuose). Išlikę pamatai ir akmenų fragmentai šiandien leidžia rekonstruoti bent dalį pastato formos ir apdailos.
Paveldo reikšmė ir įtaka
Mauzoliejus tapo architektūros ir monumentalių kapaviečių etalonu. Iš jo vardo kilo tarptautinis terminas mausolus / mausoleum — reiškiantis prabangią, didingą kapavietę. Jo meninis lygis, architektūrinė kompozicija ir skulptūriniai sprendimai darė įtaką vėlesniems paminklams tiek helenistinėje, tiek romėnų ir netgi moderniojoje tradicijoje.
Ką matyti šiandien
Šiandien Halikarnaso mauzoliejus fiziškai nebeatsiranda tokiu pavidalu, kaip stovėjo antikos laikais, tačiau Bodrumo mieste ir aplink jį galima pamatyti mauzoliejui priklausiusių fragmentų. Bodrumo pilis bei vietiniai muziejai eksponuoja lauko fragmentus ir kopijas. Tyrimai ir rekonstrukcijos piešiniai leidžia lankytojams susidaryti aiškesnį vaizdą apie vieną žymiausių senovės monumentų.
Santrauka: Halikarnaso mauzoliejus — tai archetipinis, architektūriškai ir meniniu požiūriu reikšmingas antikos paminklas. Nors didžioji dalis jo nuolat nenusitvėrusių dalių yra prarasta arba perkelta, šio monumento palikimas gyvas tiek kalbos (žodis mauzoliejus), tiek meno ir archeologinių tyrimų dėka.
Išgalvota Maussollos mauzoliejaus interpretacija iš 1572 m. graviūros, kurią sukūrė Martenas Heemskerkas (Marten Heemskerk, 1498-1574), savo rekonstrukciją grindęs aprašymais.
Susiję puslapiai
- Septyni pasaulio stebuklai
Klausimai ir atsakymai
K: Kam buvo pastatytas mauzoliejus Halikarnaso mieste?
A: Halikarnaso mauzoliejus buvo pastatytas Persijos imperijos satrapui Mausolui ir jo žmonai bei seseriai Artemidijai II iš Karijos.
K: Kada buvo pastatytas Halikarnaso mauzoliejus?
A: Halikarnaso mauzoliejus pastatytas 353-350 m. pr. m. e.
K: Kur yra Halikarnasas?
A: Halikarnasas yra dabartiniame Bodrume, Turkijoje.
K: Kas suprojektavo Halikarnaso mauzoliejų?
A: Halikarnaso mauzoliejų suprojektavo graikų architektai Satyras ir Pitijus iš Prienų.
K: Kokio aukščio buvo Halikarnaso mauzoliejus?
A: Halikarnaso mauzoliejus buvo maždaug 45 metrų (135 pėdų) aukščio.
K: Kas sukūrė skulptūrinius reljefus abiejose Halikarnaso mauzoliejaus pusėse?
A: Kiekvieną iš keturių Halikarnaso mauzoliejaus pusių puošė skulptūriniai reljefai, kuriuos sukūrė vienas iš keturių graikų skulptorių - Brijaksis, Leocharesas, Scopas ir Timotiejus.
K: Ką apie Halikarnaso mauzoliejų manė Sidono Antipatras?
A: Antipatras iš Sidono sakė, kad Halikarnaso mauzoliejus yra vienas iš septynių pasaulio stebuklų dėl savo įspūdingo dizaino ir mastelio.
Ieškoti