Menstruacijų ciklas: apibrėžimas, fazės ir hormonai

Sužinokite apie menstruacijų ciklą: fazes (folikulinė, ovuliacija, liuteininė), pagrindinius hormonus (FSH, LH, estrogenai, progesteronas) ir ciklo įtaką sveikatai.

Mėnesinių ciklas – tai periodinis moters organizmo procesas, kuris daugeliui moterų kartojasi maždaug kas 28 dienas. Per ciklą kiaušidėse bręsta kiaušinėlis (kiaušialąstė), o gimdos gleivinė storėja, ruošdamasi galimam nėštumui. Jei kiaušinėlis nėra apvaisinamas, sustorėjusi gimdos gleivinė atsiskiria ir pasišalina iš organizmo per menstruacijas. Šį procesą lemia sudėtingas hormonų ryšys ir grįžtamojo ryšio mechanizmai.

Fazės

Mėnesinių ciklą paprastai skirstome į tris pagrindines fazes:

• Folikulinė fazė (nuo ciklo 1-os dienos, t. y. pirmosios stiprios kraujavimo dienos, iki ovuliacijos):
  • Folikulų stimuliuojančio hormono (FSH) poveikiu kiaušidėse pradeda bręsti keli folikulai, iš kurių vienas tampa dominuojančiu.
  • Didėja estrogenų kiekis, kas skatina gimdos gleivinės storėjimą.
  • Šios fazės trukmė svyruoja; vidutiniškai tai 11–21 diena, todėl bendras ciklo ilgis gali labai skirtis.
• Ovuliacija (tarp folikulinės ir liuteininės fazių):
  • Aplink ovuliaciją staigus LH šuolis sukelia brandaus folikulo plyšimą ir kiaušinėlio išėjimą iš kiaušidės.
  • Ovuliacija dažniausiai vyksta maždaug ciklo viduryje (pvz., 28 dienų cikle – apie 14-ą dieną), tačiau tikslus laikas priklauso nuo individualaus ciklo ilgio.
  • Galimi ovuliacijos požymiai: besikeičianti gimdos kaklelio gleivių konsistencija (tapusi elastinga, skaidria), nedidelis pilvo skausmas (mittelschmerz), bazalinės kūno temperatūros šuolis.
• Liuteininė fazė (po ovuliacijos):
  • Po ovuliacijos plyšęs folikulas virsta korpusu luteum, kuris išskiria progesteroną (ir dalį estrogenų).
  • Progesteronas palaiko ir papildomai paruošia gimdos gleivinę, kad apvaisintas kiaušinėlis galėtų implantuotis. Jei nėštumo neįvyksta, apie 10–16 dienų trunkantis korpus luteum nyksta, sumažėja progesterono ir estrogenų lygis, ir prasideda menstruacijos.
  • Liuteininės fazės trukmė dažniausiai būna pastovi (apie 12–14 dienų). Jei ši fazė yra labai trumpa (<10 dienų), gali kilti sunkumų pastojant.

Hormonai ir jų vaidmuo

• FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas) – skatina folikulų brendimą kiaušidėse.
• LH (liuteinizuojantis hormonas) – staigus jo šuolis sukelia ovuliaciją; vėliau skatina korpuso luteum susidarymą.
• Estrogenai – daugiausia gaminami bręstančio folikulo; skatina gimdos gleivinės augimą bei reguliuoja FSH ir LH sekreciją per grįžtamąjį ryšį.
• Progesteronas – gaminamas korpuso luteum; reikalingas gimdos gleivinės paruošimui ir palaikymui po ovuliacijos, taip pat mažina gimdos susitraukimus.

Normos, variacijos ir dažni simptomai

• Normalus ciklo ilgis: dažniausiai 21–35 dienos; vidutiniškai apie 28 dienas. Kai kurios moterys turi trumpesnį arba ilgesnį ciklą ir tai gali būti normalu, ypač paauglystėje arba artėjant menopauzei.
• Priešmenstruacinis sindromas (PMS): nuotaikos svyravimai, krūtų jautrumas, pilvo pūtimas, nuovargis – pasireiškia prieš menstruacijas.
• Anovuliaciniai ciklai (kai ovuliacija neįvyksta) gali sukelti nereguliarų kraujavimą arba prarastą ovuliaciją; tai dažna jaunų moterų ir menkaujančių moterų problema.
• Sunki menstruacijų skausmo forma (dismenorėja), labai gausus kraujavimas (menoragija) arba ilgos pertrūkių be menstruacijų fazės (amenorėja) nėra normos.

Kada kreiptis į gydytoją

Rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, jei pastebėsite:

• staigų ciklo pokytį (pavyzdžiui, trumpėja arba ilgėja daugiau nei kelis mėnesius);
• labai gausų arba labai varginantį kraujavimą;
• nuolatines stiprias menstruacijų skausmo apraiškas;
• ilgalaikį menstruacijų nebuvimą, jei neesate nėščia;
• simptomus, kurie trukdo kasdienei veiklai (sunki PMS ar kiti psichikos sveikatos pokyčiai).

Gydytojas gali pasiūlyti tyrimus (pvz., hormonų tyrimus, ultragarsinį tyrimą, kraujo tyrimus dėl skydliaukės funkcijos arba kiaušidžių problemų) ir aptarti gydymo ar valdymo galimybes.

Trumpai apie vaisingumą ir planavimą

Ovuliacijos metu (dažniausiai keli dienomis prieš ir po ovuliacijos) tikimybė pastoti yra didžiausia. Moterys, kurios planuoja pastoti arba nori to išvengti, gali stebėti ciklą, naudotis vaisingumo programėlėmis, matuoti bazalinę kūno temperatūrą arba pasitarti su gydytoju dėl atitinkamų simbolinių ar hormoninių tyrimų ir kontracepcijos priemonių pasirinkimo.

Jei kyla abejonių ar norite asmeninio patarimo apie ciklo reguliavimą, vaisingumą ar susijusias problemas, kreipkitės į šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba kitą sveikatos priežiūros specialistą.

Ovuliacija

Ovuliacija vyksta maždaug kas 14 dienų. Tuomet subrendęs kiaušinėlis išsiskiria į kiaušintakį (arba kiaušintakį) ir yra pasiruošęs apvaisinimui.

Ovuliacija įvyksta, jei folikulų stadijos pabaigoje padidėja estrogenų kiekis ir pasiekiamas LH pikas. Dėl kylančio LH kiekio subręsta kiaušialąstė. Folikulas, kuriame yra kiaušialąstė, išsipučia ir plyšta. (Kitame etape folikulo ląstelių likučiai virsta svarbia struktūra, vadinama geltonuoju kūneliu). Kiaušialąstė išsiskiria į kiaušintakį.

Ovuliacijos metu moters kūno temperatūra paprastai būna maždaug 0,5 laipsnio Celsijaus aukštesnė už normalią.

Kiaušialąstės palieka folikulą ir patenka į kiaušintakį

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra menstruacijų ciklas?

Klausimas: Kaip dažnai kartojasi mėnesinių ciklas?

K: Kas atsitinka, jei moteris nepastoja per menstruacijų ciklą?

Klausimas: Kokie keturi pagrindiniai hormonai valdo menstruacijų ciklą?

K: Kodėl šie hormonai valdo menstruacijų ciklą?

Klausimas: Kiek yra menstruacinio ciklo etapų?

K: Kada menstruacijų ciklas baigiasi?

Paieška pagal raidę