Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) 2000–2015: apibrėžimas ir uždaviniai

Sužinokite apie Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) 2000–2015: aštuonių JT uždaviniai, pasiekimai, iššūkiai ir poveikis skurdui, sveikatai, švietimui bei aplinkai.

Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) - tai aštuoni Jungtinių Tautų nustatyti uždaviniai. Dėl jų buvo nuspręsta 2000 m. Visos 189 Jungtinių Tautų valstybės narės (dabar jų yra 193) ir mažiausiai 23 tarptautinės organizacijos pareiškė, kad stengsis padėti pasiekti šiuos tikslus iki 2015 m:

1. Panaikinti didžiulį skurdą ir badą
2. Pasiekti visuotinį pradinį išsilavinimą
3. Skatinti lyčių lygybę
4. Sumažinti vaikų mirtingumą
5. Pagerinti motinųsveikatą
6. Kova su ŽIV/AIDS, maliarija ir kitomis ligomis
7. Užtikrinti aplinkos tvarumą.
8. Plėtoti pasaulinę partnerystę vystymosi labui.

Kiekvienam tikslui buvo nustatyti konkretūs uždaviniai ir jų įgyvendinimo terminai. Siekdami padėti siekti pažangos, 2005 m. birželio mėn. Didžiojo aštuoneto (G8) finansų ministrai susitarė skirti Pasaulio bankui, Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) ir Afrikos plėtros bankui (AfDB) pakankamai lėšų, kad būtų panaikinta 40-55 mlrd. dolerių neturtingų šalių skolų. Tai turėjo leisti joms panaudoti lėšas sveikatos apsaugai, švietimui gerinti ir skurdui mažinti.

Išsivysčiusių šalių pagalba Tūkstantmečio vystymosi tikslams šiuo laikotarpiu didėjo. Daugiau nei pusė jų buvo skirta skoloms mažinti. Didžioji likusi dalis buvo skirta ne vystymuisi, o stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir karinei pagalbai.

TVT atsirado po 2000 m. rugsėjo mėn. vykusio Jungtinių Tautų Tūkstantmečio susitikimo, kur buvo priimta Tūkstantmečio deklaracija. Pagal ją buvo suformuluoti 8 pagrindiniai tikslai, kuriems toliau buvo priskirta 21 konkretesnis uždavinys ir apie 60 indikatorių pažangai matuoti. Indikatorius ir jų stebėsena buvo koordinuojami Jungtinių Tautų institucijų kartu su Pasaulio banku, Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio sveikatos organizacija, UNICEF ir kitomis agentūromis.

Ką konkrečiai siekė TVT (trumpai):

• Panaikinti didžiulį skurdą ir badą: sumažinti perpus sutrikusio skurdo (ekstremalaus skurdo) dalį 1990 m. lygiu ir užtikrinti pajamų augimą ir darbo vietas.
• Visuomeninis pradinysis išsilavinimas: užtikrinti, kad visi vaikai baigtų pradinę mokyklą.
• Lyčių lygybė: panaikinti skirtumus tarp mergaičių ir berniukų pirminio ir antrinio ugdymo srityje, suteikti moterims platesnes galimybes.
• Vaikų mirtingumo mažinimas: sumažinti vaikų iki 5 metų mirtingumą.
• Moterų sveikatos gerinimas: sumažinti nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumą bei pagerinti priežiūrą nėštumo ir gimdymo metu.
• Kova su ŽIV/AIDS, maliarija ir kitomis ligomis: stabdyti ir atvirkščiai vystytis ŽIV plitimui, mažinti maliarijos ir kitų didelių užkrečiamųjų ligų mastą.
• Aplinkos tvarumas: įtraukti aplinkosaugos principus į vystymąsi, sumažinti biologinės įvairovės nykimą, pagerinti prieigą prie švaraus vandens ir sanitarijos.
• Pasaulinė partnerystė: stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, įskaitant skolinimosi lengvatas, prieigą prie vaistų, technologijų perdavimą ir sąžiningesnę prekybą.

Pažanga ir rezultatai: per 2000–2015 m. laikotarpį pasiekta reikšmingos pažangos daugelyje sričių. Pavyzdžiui, globalaus ekstremalaus skurdo rodiklis sumažėjo daugiau nei perpus, daugelyje šalių sumažėjo vaikų mirtingumas ir išplėsta prieiga prie pagrindinio išsilavinimo. ŽIV perdavimo ir maliarijos atvejų skaičiai stabilizavosi ar sumažėjo, o prieiga prie antiretrovirusinės terapijos žymiai išaugo.

Ribojimai ir kritika: pažangos tempai buvo nevienodi – kai kurios regionai, ypač Sub-Sacharos Afrika, atsiliko. Kritikai pažymėjo, kad TVT daugiausia fokusavosi į bendrus vidurkius, todėl ne visada atskleidė nelygybę tarp pajamų grupių, regionų ar etninių grupių. Taip pat kėlė klausimų duomenų kokybė, finansavimo pastovumas, pagalbos skirstymo prioritetai ir sąlygotosios finansinės priemonės. Kaip ir originaliame tekste nurodyta, dalis skiriamosios pagalbos buvo panaudota ne ilgalaikiam vystymuisi (pvz., stichinių nelaimių likvidavimui arba karinei paramai).

Monitoringo ir finansavimo reikšmė: TVT pažangą stebėjo Jungtinės Tautos ir partneriai per reguliarius ataskaitų leidimus (Millennium Development Goals Reports). 2005 m. susitarimai, paminėti aukščiau, turėjo sumažinti skolų naštą kai kurioms skurdesnėms šalims ir taip leisti jas nukreipti į sveikatą, švietimą bei skurdo mažinimą. Vis dėlto daugelis ekspertų teigė, kad tarptautinė pagalba tuo laikotarpiu vis dar nepasiekė ambicingo 0,7 % BVP tikslinio lygio ir kad reikėjo aiškesnės koordinacijos bei investicijų kokybei.

Tolesnė raida: 2015 m., pasibaigus TVT terminui, Jungtinės Tautos priėmė platesnę ir platesnį požiūrį atspindinčią darbotvarkę – Darnaus vystymosi tikslus (SDG) 2030 metų darbotvarkę, kuri apima 17 tikslų ir skiriasi tuo, kad apima platesnį spektrą temų, įskaitant klimato kaitą, nelygybę, taiką ir institutions reformą.

TVT laikotarpis parodė, kad aiškūs globalūs tikslai gali sutelkti dėmesį, mobilizuoti resursus ir sukelti apčiuopiamą pažangą, tačiau tuo pačiu atkreipė dėmesį į tai, kad ilgalaikiam ir tvariam vystymuisi reikalingos integruotos strategijos, nuolatinis finansavimas, stiprūs vietiniai valdžios gebėjimai ir dėmesys nelygybei bei pažeidžiamoms grupėms.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Tūkstantmečio vystymosi tikslai?

K: Kokie yra kai kurie tikslai?

K.: Kaip išsivysčiusios šalys prisidėjo prie pažangos siekiant šių tikslų?

K.: Koks buvo tikslų įgyvendinimo tvarkaraštis?

K: Kas yra skolų panaikinimas?

Paieška pagal raidę