Mirza Ghalib — Indijos urdų ir persų ghazalų meistras (1796–1869)
Mirza Ghalib — Indijos urdų ir persų ghazalų meistras, klasikinių ghazalų autorius (1796–1869), įtakingas poetas ir kultūros paveldo simbolis.
Dabeer-ul-Mulk, Najm-ud-daulah Mirza Asadullah Beg Khan (urdu: غاؔلب; hindi: ग़ालिब) gimė Mirza Asadullah Baig Khan (urdu: مرزا اسد اللہ بیگ خان; hindi: मिर्ज़ा असदुल्लाह् बेग ख़ान), pseudonimas Ghalib (urdu: غالب, ġhālib reiškia "dominuojantis") ir Asad (urdu: اسد, Asad reiškia "liūtas") (1796 m. gruodžio 27 d. - 1869 m. vasario 15 d.) - didis Indijos subkontinento klasikinės urdų ir persų poetas. Visų pirma per savo gyvenimą jis parašė keletą ghazalų, kuriuos nuo to laiko įvairūs žmonės interpretuoja ir dainuoja įvairiais būdais. Jis laikomas populiariausiu ir įtakingiausiu urdu kalbos poetu.
Gyvenimas ir istorinė aplinka
Mirza Ghalib gyveno XIX a. pirmoje pusėje — tai buvo laikotarpis, kai Mughalų imperija praradinėjo savo galią, o Britų Rytų Indijos kompanija stiprėjo. Per savo gyvenimą Ghalib daug laiko praleido literatūrinėse draugijose ir Mughalų dvaro rate, tačiau dažnai kentėjo dėl finansinių sunkumų. Jo laiškai ir biografiniai užrašai atskleidžia asmeninę tragediją — vaikų ir artimųjų mirtis, sveikatos problemas ir sunkius ekonominius laikus.
Kūryba ir stilius
Ghazalas pasirodo kaip pagrindinė Ghalib kūrybos forma: trumpi, dažnai dviejų eilučių posmai (šerai), kuriuose dera meilės, skausmo, egzistencinių klausimų ir dvasinių ieškojimų motyvai. Jis kūrė tiek urdu, tiek persų kalba, o abi tradicijas papildo viena kitą jo darbuose. Jo stilius pasižymi:
- sudėtinga metaforika: daugiaprasmiai vaizdiniai, simboliai iš meilės ir mistikos tradicijų;
- filosofinė ir ironinė nuotaika: kartais liūdna, kartais lakoniškai juokinga, su giliais apmąstymais apie likimą ir gyvenimo prasmę;
- kalbos žaismas: meistriškas persų ir urdu kalbų derinys, gausu žodžių žaismų ir dvispalviškų posakių;
- muzikalumas: jo eilės natūraliai tinka ghazalų atlikimui, dėl to daug kūrinių tapo populiariomis dainomis.
Be ghazalų, Ghalib paliko svarbią prozos laidą — ypač laiškus, kuriuos literatūrologai vertina dėl jų natūralaus, gyvo ir sąmojingo stiliaus. Jo laiškai suteikia vertingą istorinio ir socialinio konteksto vaizdą apie to meto kasdienybę ir žmogaus psichologiją.
Pagrindiniai leidiniai ir tekstai
Ghalib kūrybos rinkinius dažnai sutinkame pavadinimais, tokiais kaip Divan-e-Ghalib (jo ghazalų rinkinys urdu ir persų kalbomis) ir jo laiškų rinkiniai. Šie tekstai tapo studijų objektais tiek klasikinių literatūros tyrėjų, tiek modernių vertėjų. Ghalib eilės ir posakiai dažnai cituojami ir išverčiami į kitas kalbas.
Tema ir reikšmė
Ghalib laboratorijoje susipina asmeninės kančios ir universalių temų analizė: meilė ir ilgesys, Dievo ir žmogaus santykis, laikinumo ir mirties apmąstymai, taip pat kritika socialinių kupinų papročių. Dėl šių temų jo kūryba išlieka aktuali ir šiandien.
Paveldejimas ir įtaka
Ghalib paveldas yra platus: jo ghazalai garsėja hindustani muzikoje (klasikiniai atlikėjai ir ghazalų dainininkai), taip pat jo eilės ir laiškai įkvėpė kinematografiją, teatrą, televiziją ir akademinius tyrimus. Jo kūryba laikoma kertine urdu literatūros dalimi, o daugelis posakių tapo kasdienės kalbos dalimi Pietų Azijoje. Vertėjai ir tyrėjai vakarų pasaulyje taip pat dėmesį kreipė į jo persų ir urdu darbus, todėl Ghalib yra vienas žinomiausių indų poetų už regiono ribų.
Kaip skaityti Ghalib
Skaitytojams, kurie su Ghalib susiduria pirmą kartą, rekomenduojama pradėti nuo atrankos ghazalų su komentarais arba išverstų rinkinių, kuriuose paaiškinama kultūrinė ir religinių simbolių aplinka. Ghalib eilėms dažnai reikia laiko, kad atskleistų savo daugiasluoksnę prasmę — kartais vienas posmas atsiveria tik po kelių perskaitymų arba pasiklausius muzikos interpretacijos.
Išvada: Mirza Ghalib — ne tik technikos meistras ghazalo žanre, bet ir gilus mąstytojas, kurio kūryba sujungia asmeninį išgyvenimą, filosofinį ieškojimą ir estetinį perfekcionizmą. Jo darbai išliko gyvi ir įtakingi per daugiau nei du šimtmečius, o jo vardas tapo sinonimu subtiliai ir intelektualiai urdu poezijai.
Ankstyvasis gyvenimas
Jis gimė 1796 m. Akbarabade (dabartinė Agra). Jo tėvas Abdullah Beg Khan ir dėdė Nasrullah Beg Khan gimė su savo koledžo draugais
kariuomenėje. Mirza Ghalibas tapo našlaičiu, kai jam buvo vos 5 metai. Ketverius metus gyveno pas dėdę, kai dėdė mirė.Jis pradėjo sakyti šer pačioje Agroje. Jis vedė navabo Ilahi Bakšo "Maaroof" dukterį ir persikėlė į Delį. Delyje jis visą dėmesį skyrė poezijai. Netrukus įvaldė persų kalbą. Kad niekas jo nevadintų be-ustad (be mokytojo), jis išgalvojo istoriją, kad dvejus metus jo namuose gyveno iranietis mokytojas Abdul Samadas, kuris jį mokė persų kalbos. Ghalibas visada didžiavosi savo poezija persų kalba, tačiau jis labiau žinomas dėl savo urdu prozos ir poezijos.
Vėlesnis gyvenimas
Jis visada gyveno neturėdamas pinigų. Po 1857 m. karališkojo durpyno parama nutrūko. Britų vyriausybės pensija buvo sustabdyta, nes jis buvo įtariamas rėmęs sukilėlius. Jis net keliavo į Kalkutą, kad atnaujintų pensijos mokėjimą, bet nesėkmingai. Jis nuvyko pas Rampūro navabą, kuris pažadėjo jam 200 rupijų, jei gyvens Rampūre, ir 100 rupijų, jei gyvens kur nors kitur. Po trejų metų jo pensija buvo atnaujinta, tačiau visi šie pinigai buvo panaudoti senoms skoloms apmokėti. Ghalibas mirė 1869 m.
Laiškai
Mirzai Ghalibui skolinga ne tik urdu poezija, bet ir proza. Jo laiškai davė pagrindą lengvai ir populiariai urdu kalbai. Iki Ghalibo laiškų rašymas urdu kalba buvo labai puošnus. Jis privertė savo laiškus "kalbėti", vartodamas žodžius ir sakinius taip, tarsi kalbėtųsi su skaitytoju. Pasak jo, "sau kos say ba-zabaan-e-qalam baateiN kiya karo aur hijr meiN visaal kay ma-zay liya karo" ["iš šimto mylių kalbėkitės plunksnos liežuviu ir mėgaukitės susitikimo džiaugsmu net tada, kai esate išsiskyrę"]. Jo laiškai buvo labai neformalūs, kartais jis tiesiog parašydavo asmens vardą ir pradėdavo laišką. Jis pats buvo labai šmaikštus ir taip pat labai įdomiai rašydavo laiškus. Jis sakė: "maiN koshish karta hooN keH koi aisi baat likhooN jo pa-Rhay kHoosh ho jaaye" [ Noriu parašyti tokias eilutes, kad tas, kas jas perskaitys, turėtų jomis džiaugtis] Kai mirė trečioji vieno iš jo draugų žmona, jis rašė... "Allah allah aik woH log haiN jo teen teen dafaH iss qaid say chhooT chu-kaiN haiN aur aik hum haiN keH aik ag-lay pachas baras say jo phaNsi ka phaNda ga-lay meiN paRha hai to naH phaNda hi TuT-ta hai naH dum hi nikalta hai" [Alachas Dievas, tarp mūsų yra tokių, kurie tris kartus buvo išlaisvinti iš kalėjimo, o aš jau penkiasdešimt metų turiu šią virvę ant kaklo, nei ši virvė nutrūksta, nei ji atima man gyvybę]. Kai kurie mokslininkai teigia, kad Ghalibui ta pati vieta urdu literatūroje priklausytų net tik pagal jo laiškus.
Poezija
Urdu ghazaluose greta meilės ir grožio Ghalibas aprašė visus gyvenimo aspektus. Jo dėka urdų ghazalų drobė labai išsiplėtė.
Kadangi Ghalibas buvo labai užsiėmęs persų kalba, ankstesnėse jo eilėse buvo vartojami sudėtingi žodžiai, o jo vaizduotės polėkis buvo toks, kad... "yaa to aap sam-jhay yaa kHuda sam-jhay" (arba tu (Ghalibas) supranti, arba Dievas supranta).
Ghalibas nebuvo filosofas, bet jis kvestionavo jį supančius dalykus. jub keH tujh bin nahiN koi maujood phir yeH hungaamaH ai kHuda kya hai [ kai be tavęs niekas nėra; tada, o Dieve, kodėl ši panika]
Jo raštuose taip pat galima rasti niekšybių, jis šaiposi iš visų dalykų ir visų, įskaitant save. jiss meiN laakhoN baras ki hooreiN hoN aisi jannat ka kya ka-ray koi [ kai moterims bus milijonas metų, ką aš darysiu su tuo rojumi]
Tačiau Ghalibo šer ne tik iš karto paveikia širdį, bet ir priverčia susimąstyti. aah ko chahiye aik umr asar ho-nay tak kaun jeeta hai teri zulf kay sar ho-nay tak.
hum nay mana keH tagHaful naH karo-gay lekin kHaak ho jaaayeN-gay tum ko kHabar ho-nay tak.
daame hur mauj meiN hai hulqa-e-sad kaam nihaNg dekheiN kya guz-ray hai qat-ray peH guhar ho-nay tak.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Dabeer-ul-Mulk?
Atsakymas: Dabeer-ul-Mulk buvo Najm-ud-daulah Mirza Asadullah Beg Khan, didis Indijos subkontinento klasikinės urdu ir persų poetas.
K: Koks Ghalibo slapyvardis?
A: Ghalib yra Dabeer-ul-Mulk slapyvardis, kuris urdu kalba reiškia "dominuojantis".
K: Kokius dar vardus jis turėjo?
Atsakymas: Jis taip pat naudojo vardą Asadas, kuris urdu kalba reiškia "liūtas".
K: Kada gimė Dabeer-ul-Mulk?
A: Dabeer-ul-Mulk gimė 1796 m. gruodžio 27 d.
K: Kada jis mirė?
A: Jis mirė 1869 m. vasario 15 d.
K: Kokio tipo eilėraščius jis rašė?
A: Per savo gyvenimą jis parašė keletą ghazalų, kuriuos nuo to laiko įvairūs žmonės interpretuoja ir dainuoja įvairiais būdais.
K: Ar jis laikomas įtakingu poetu?
A Taip, jis laikomas populiariausiu ir įtakingiausiu urdu kalbos poetu.
Ieškoti