Mohendžo-daro
Mohendžo-Daras buvo vienas didžiausių Indo slėnio civilizacijos miestų-gyvenviečių Pietų Azijoje.
Jis yra Sindo provincijoje, Pakistane. Miestas pastatytas apie 2600 m. pr. m. e. Tai buvo viena iš pirmųjų miesto gyvenviečių pasaulyje. Mohendžodža-daro egzistavo tuo pačiu metu kaip ir senovės Egipto, Mesopotamijos ir Graikijos civilizacijos. Miesto archeologiniai griuvėsiai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pakistane tai viena iš nacionalinių tolimos praeities ikonų.
Pagrindinių Indo civilizacijos gyvenviečių žemėlapis
Mohendžodža-daro vietovėje rastas artefaktas "Šokanti mergaitė"
Karaliaus šventiko biustas, datuojamas 2500-1500 m. pr. m. e., iškastas senovinio Mohendžo-Daro miesto vietoje.
Istorinis kontekstas
Mohendžodžaro buvo pastatytas 26 a. pr. m. e. Tai buvo vienas didžiausių senovės Indo slėnio civilizacijos, kuri išsivystė apie 3000 m. pr. m. e. iš priešistorinės Indo kultūros, miestų. Savo klestėjimo laikotarpiu Indo civilizacija apėmė didžiąją dalį dabartinio Pakistano ir Šiaurės Indijos teritorijos, tęsėsi į vakarus iki Irano sienos, į pietus iki Gudžarato Indijoje ir į šiaurę iki atramos Baktrijoje. Didžiausi miestų centrai buvo Harappoje, Mohendžodare, Lotale, Kalibangane, Dholavyroje ir Rakhigarhyje.
Mohendžo-daro buvo pažangiausias to meto miestas, pasižymėjęs itin sudėtinga civiline inžinerija ir miestų planavimu. Kai apie 1900 m. pr. m. e. Indo civilizacija staiga sunyko, Mohendžo-daro buvo apleistas.
Artefaktai
Mohendžodža-daro rasta šokanti mergaitė yra maždaug 4500 metų senumo artefaktas. 10,8 cm ilgio bronzinė šokančios mergaitės statula buvo rasta 1926 m. Mohendžodža-daro mieste esančiame name. Ji buvo mėgstamiausia britų archeologo Mortimero Vilerio statulėlė, kaip jis sakė šioje citatoje iš 1973 m. televizijos laidos:
"Štai jos... putlios lūpos ir įžūlus žvilgsnis. Jai, manau, apie penkiolika metų, ne daugiau, bet ji stovi su apyrankėmis iki pat rankos ir daugiau nieko ant rankos neturi. Mergaitė, šią akimirką puikiai, tobulai pasitikinti savimi ir pasauliu. Manau, kad pasaulyje nėra nieko panašaus į ją".
Džonas Maršalas, vienas iš Mohendžodža-daro kasinėtojų, ją apibūdino kaip ryškų jaunos ... merginos įspūdį, ranką laikydama ant klubo pusiau įžūlioje pozoje, o kojas šiek tiek į priekį, nes kojomis ir pėdomis muša muziką.
Sėdinčio vyro skulptūra yra vadinamasis "Kunigas karalius" (nors nėra jokių įrodymų, kad miestą valdė kunigai ar karaliai). Šią skulptūrą archeologai aptiko 1927 m. Mohendžo-Daro žemutiniame mieste. Ji buvo rasta neįprastame name su ornamentuotu plytų mūru ir sienos niša ir gulėjo tarp plytų pamatų sienų, kurios kadaise laikė grindis.
Ši barzdota skulptūra dėvi filė aplink galvą, apyrankę ir apsiaustą, papuoštą trilapiais raštais, kurie iš pradžių buvo užpildyti raudonu pigmentu.
