Myxobolus cerebralis
Myxobolus cerebralis - tai nedidelis Myxozoan parazitas, kuris minta žuvų, pavyzdžiui, lašišų ir upėtakių, vidumi ir sukelia virpamąją ligą.
Tai yra žuvų auginimo ir natūralių žuvų populiacijų problema. Per pastaruosius 100 metų ji išplito didžiojoje Europos dalyje (įskaitant Rusiją), Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Afrikoje ir kitose šalyse. XX a. devintajame dešimtmetyje žmonės išsiaiškino, kad M. cerebralis turi gyventi kirmėlėje ir tik tada gali gyventi žuvyje. Jis užkrečia ir žuvį, ir kirminą, padarydamas juose skylę ir įdėdamas dalį savęs.
Virpėjimo liga labiausiai kenkia jaunoms žuvims, ji gali pažeisti kaulus ir nervus. Šia liga sergančios žuvys blogai plaukia, jos ne plaukia tiesiai, o virpa arba sukasi. Dėl to žuvims sunku gauti maisto ir pasprukti nuo pavojaus. Kovoti su M. cerebralis kainuoja brangiau nei su daugeliu kitų šios grupės parazitų (kurie vadinami "miksozojais"). Tačiau žmonės neserga virpamąja liga; ja serga tik žuvys.
M. cerebralis gerai įsitvirtino, ypač Šiaurės Amerikoje. Dėl jo sumažėjo ištisos žuvų kohortos.
Forma
M. cerebralis turi daug stadijų - nuo pavienių ląstelių iki didesnių sporų. Mokslininkai dar nėra gerai ištyrę visų stadijų.
Triaktinomiksono stadija
M. cerebralis turi daug įvairių stadijų - nuo pavienių ląstelių iki gana didelių sporų, iš kurių ne visos išsamiai ištirtos. M. cerebralis rūšis, galinti užpulti žuvis, vadinama "Triactinomyxon", jos nuotrauka pateikta dešinėje. Yra trys "uodegos", kurių kiekviena yra maždaug 200 mikrometrų ilgio, ir dar viena dalis, kurios ilgis yra maždaug 150 mikrometrų (μm). Tame gabalėlyje yra 64 ląstelės.[2] Taip pat yra trys į harpūną panašūs ginklai, kuriais gali pulti žuvys.[3] Jie šauna į žuvį, padarydami skylę, į kurią gali patekti 64 ląstelės. Tos ląstelės pagamina daugiau ląstelių, kurios patenka į kremzlę prie žuvies smegenų.
Miksosporų stadija
M. cerebralis rūšis, išsiskirianti iš žuvies, vadinama miksosporomis. Jos yra tarsi apvalios ir per vidurį riebios, panašios į lęšį arba išgaubtą lęšį. Jos yra maždaug 10 mikrometrų skersmens ir sudarytos iš šešių ląstelių. Dvi iš jų skirtos harpūnos ginklams, dvi - miksosporai apsaugoti, o dvi - patekti į kirminą po to, kai ginklai padaro skylę. M. cerebralis miksosporos labai panašios į kitų rūšių miksosporas, kurių kartais būna žuvų odoje, raumenyse ar smegenyse, todėl jas sunku atskirti.
Myxobolus cerebralis triaktomiksono stadijos sporų struktūros schema
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Myxobolus cerebralis?
A: Myxobolus cerebralis - tai mažas miksozojinis parazitas, kuris minta žuvų, pavyzdžiui, lašišų ir upėtakių, vidumi ir sukelia virpamąją ligą.
K: Kur randamas Myxobolus cerebralis?
A.: Myxobolus cerebralis aptinkamas didžiojoje Europos dalyje (įskaitant Rusiją), Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Afrikoje ir kitose šalyse.
K.: Ką Myxobolus cerebralis turi turėti, kad galėtų gyventi žuvyje?
A: Prieš pradėdamas gyventi žuvyje, Myxobolus cerebralis turi gyventi kirmėlėje.
K: Kaip Myxobolus cerebralis užkrečia žuvis ir kirmėles?
A: Myxobolus cerebralis užkrečia žuvis ir kirmėles, padarydamas jose skylę ir įdėdamas dalį savęs.
K: Kas yra virpligė ir kam ji labiausiai kenkia?
A: Virpligę sukelia Myxobolus cerebralis ir ji labiausiai kenkia jaunoms žuvims. Ji gali pažeisti kaulus ir nervus, todėl žuvys negali tiesiai plaukti ir gauti maisto.
K: Ar virpligė pažeidžia žmones?
Atsakymas: Ne, virpligė neserga žmonės, tik žuvys.
K: Ar Myxobolus cerebralis sukėlė didelį žuvų populiacijos sumažėjimą?
A: Taip, Myxobolus cerebralis gerai įsitvirtino, ypač Šiaurės Amerikoje, ir dėl jo sumažėjo ištisos žuvų kohortos.
