Myxobolus cerebralis — žuvų parazitas, sukeliantis virpamąją ligą

Sužinokite apie Myxobolus cerebralis — žuvų parazitą, sukeliantį virpamąją ligą: simptomai, plitimas, poveikis lašišoms ir upėtakiams bei prevencijos galimybės.

Myxobolus cerebralis - tai nedidelis Myxozoan parazitas, kuris minta žuvų, pavyzdžiui, lašišų ir upėtakių, vidumi ir sukelia virpamąją ligą.

Tai yra žuvų auginimo ir natūralių žuvų populiacijų problema. Per pastaruosius 100 metų ji išplito didžiojoje Europos dalyje (įskaitant Rusiją), Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Afrikoje ir kitose šalyse. XX a. devintajame dešimtmetyje žmonės išsiaiškino, kad M. cerebralis turi gyventi kirmėlėje ir tik tada gali gyventi žuvyje. Jis užkrečia ir žuvį, ir kirminą, padarydamas juose skylę ir įdėdamas dalį savęs.

Virpėjimo liga labiausiai kenkia jaunoms žuvims, ji gali pažeisti kaulus ir nervus. Šia liga sergančios žuvys blogai plaukia, jos ne plaukia tiesiai, o virpa arba sukasi. Dėl to žuvims sunku gauti maisto ir pasprukti nuo pavojaus. Kovoti su M. cerebralis kainuoja brangiau nei su daugeliu kitų šios grupės parazitų (kurie vadinami "miksozojais"). Tačiau žmonės neserga virpamąja liga; ja serga tik žuvys.

M. cerebralis gerai įsitvirtino, ypač Šiaurės Amerikoje. Dėl jo sumažėjo ištisos žuvų kohortos.

Gyvenimo ciklas

M. cerebralis turi sudėtingą dvigubą gyvenimo ciklą, kuriame dalyvauja du šeimininkai:

• myxospora žuvyje (išsiskiria su mirtimis arba audinių pažeidimais) — šios sporos yra atsparios ir gali užteršti vandens terpes,
• anniektais (oligochaetiniais) kirminais, pvz., Tubifex rūšimis — kirminuose sporos vystosi į judrią formą (triactinomyxon), kuri geba aktyviai užkrėsti žuvis per žiaunas ir odą.

Vienas artritas ciklas virsta kitu: triactinomyxon išlaisvina infekcinę dalį, kuri prasiskverbia į žuvies audinius, sukelia kaulų ir nervų pažeidimus, o užsikrėtusi žuvis vėliau išskiria naujas myxosporas.

Simptomai ir pasekmės

Pagrindiniai požymiai:

• nenormalūs plaukimo modeliai: žuvis plaukia spiralėmis, suka ratu arba nuolat verčiasi;
• blogesnis maitinimasis, sulėtėjęs augimas;
• kaulinės deformacijos ir stuburo pakitimai, ypač jauniklių amžiuje;
• padidėjęs mirtingumas, ypač jaunuose telkiniuose ir auginimo įrenginiuose.

Pacientų diagnozė nustatoma pagal klinikinius požymius, histologinius tyrimus ar molekulinius metodus (pvz., PCR), kurie aptinka M. cerebralis DNR audiniuose ar vandenyje.

Faktoriai, lemiantys plitimą

• vandenų užterštumas ir organinė danga — skatina oligochaetų populiacijas, kurios tarpininkauja plitimui;
• vandens temperatūra — sporų gamyba ir infekcijos greitis priklauso nuo temperatūros; tam tikrose temperatūrų ribose (žemesnė–vidutinė temperatūra) liga ypač žalinga jaunikliams;
• žuvų transportavimas ir biologinių medžiagų perkėlimas — užkrėstos žuvys, kiaušiniai ar užterštas įrenginys gali platinti parazitą;
• natūrali ekologija — kai kurių regionų dugno nuosėdose nuolat yra infekcinės sporos ir šie telkiniai tampa nuolat užkrėstais židiniais.

Prevencija ir kontrolė

Visiškai išnaikinti M. cerebralis laukinėje gamtoje labai sudėtinga, todėl prevencija yra svarbiausia:

• Biosauga auginimo įstaigose: riboti vandens tiekimą iš užterštų šaltinių, valyti ir dezinfekuoti įrangą, neleisti maišytis užkrėstam ir sveikam vandeniui;
• Stebėsena ir testavimas: reguliariai tirti žuvis ir vandenį naudojant histologiją ar molekulinius metodus;
• Vandens ir dugno valymas: mažinti organinių nuosėdų kiekį ir sumažinti oligochaetų buveines (pvz., atsargus dugno tvarkymas, tarša kontroliuojama),
• Biologiniai sprendimai: naudoti atsparias žuvų veisles, jeigu jos prieinamos; vykdomi selekcijos tyrimai dėl atsparumo;
• Sanitarinės priemonės: džiovinimas ir poilsio periodai (fallowing) tvenkiniuose, kiaušinių ir inventoriaus dezinfekcija (pvz., jodo tirpalai), kontrolė transporto ir medžiagų judėjimo;
• Techninės priemonės: vandens filtracija, UV arba ozonas – gali sumažinti infekcinių formų skaičių vandens tiekimo sistemose.

Svarbu pažymėti, kad specifinio ir patikimo gydymo jau užsikrėtusioms žuvims laukinėje aplinkoje praktiškai nėra; dauguma priemonių skirtos užkardyti užsikrėtimą arba mažinti parazito perduodamumą pramoniniame auginime.

Ekonominis ir ekologinis poveikis

M. cerebralis sukelia reikšmingų nuostolių žuvininkystei ir natūraliosioms upių populiacijoms: sumažėjęs jaunų žuvų išgyvenamumas, prastesnis augimas, deformacijos ir populiacijų mažėjimas. Regionuose, kur parazitas įsitvirtino, keičiasi žuvų bendrijos ir sumažėja rekreacinės bei komercinės žvejybos galimybės.

Patarimai ūkininkams ir žvejams

• neperkelkite gyvų žuvų, vandens ar dugno nuosėdų tarp telkinių be tinkamos dezinfekcijos;
• rinkitės patikimus, testuotus kiaušinių ir fry tiekėjus;
• stebėkite jaunų žuvų elgseną — ankstyvas požymių atpažinimas padeda imtis prevencinių priemonių;
• konsultuokitės su veterinarijos specialistais dėl monitoringo, diagnostikos ir valdymo strategijų.

Apibendrinant: M. cerebralis yra pavojingas žuvų parazitas, kurį sunku visiškai kontroliuoti, bet kurį galima valdyti tinkama biosauga, priežiūra ir prevencinėmis priemonėmis – ypač auginimo įmonėse ir vietose, kur žuvų populiacijos yra svarbios ekologiniu ar ekonominiu požiūriu.

Forma

M. cerebralis turi daug stadijų - nuo pavienių ląstelių iki didesnių sporų. Mokslininkai dar nėra gerai ištyrę visų stadijų.

Triaktinomiksono stadija

M. cerebralis turi daug įvairių stadijų - nuo pavienių ląstelių iki gana didelių sporų, iš kurių ne visos išsamiai ištirtos. M. cerebralis rūšis, galinti užpulti žuvis, vadinama "Triactinomyxon", jos nuotrauka pateikta dešinėje. Yra trys "uodegos", kurių kiekviena yra maždaug 200 mikrometrų ilgio, ir dar viena dalis, kurios ilgis yra maždaug 150 mikrometrų (μm). Tame gabalėlyje yra 64 ląstelės.^[2] Taip pat yra trys į harpūną panašūs ginklai, kuriais gali pulti žuvys.^[3] Jie šauna į žuvį, padarydami skylę, į kurią gali patekti 64 ląstelės. Tos ląstelės pagamina daugiau ląstelių, kurios patenka į kremzlę prie žuvies smegenų.

Miksosporų stadija

M. cerebralis rūšis, išsiskirianti iš žuvies, vadinama miksosporomis. Jos yra tarsi apvalios ir per vidurį riebios, panašios į lęšį arba išgaubtą lęšį. Jos yra maždaug 10 mikrometrų skersmens ir sudarytos iš šešių ląstelių. Dvi iš jų skirtos harpūnos ginklams, dvi - miksosporai apsaugoti, o dvi - patekti į kirminą po to, kai ginklai padaro skylę. M. cerebralis miksosporos labai panašios į kitų rūšių miksosporas, kurių kartais būna žuvų odoje, raumenyse ar smegenyse, todėl jas sunku atskirti.

Myxobolus cerebralis triaktomiksono stadijos sporų struktūros schema

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Myxobolus cerebralis?

K: Kur randamas Myxobolus cerebralis?

K.: Ką Myxobolus cerebralis turi turėti, kad galėtų gyventi žuvyje?

K: Kaip Myxobolus cerebralis užkrečia žuvis ir kirmėles?

K: Kas yra virpligė ir kam ji labiausiai kenkia?

K: Ar virpligė pažeidžia žmones?

K: Ar Myxobolus cerebralis sukėlė didelį žuvų populiacijos sumažėjimą?

Paieška pagal raidę