"Atlas V" - tai orbitinė raketa nešėja, kurią "Boeing" ir "Lockheed Martin" sukurtos įmonės sąjunga United Launch Alliance (ULA) naudoja palydovams ir kitoms apkrovoms iškelti į orbitą. Raketos bazinė kūno skerspjūvio diametras yra 3,81 m (12,5 pėdos), o bendras aukštis priklauso nuo konfigūracijos ir gali siekti apie 58 m ar daugiau, priklausomai nuo panaudoto nosies gaubto. Skirtingai nei "Space Shuttle", "Atlas V" yra vienkartinio naudojimo raketa – kiekvienam startui konstrukuojama nauja nosis, pakopos ir paruošimas.

Komponentai ir varikliai

Raketą sudaro pagrindinė (pirmoji) pakopa, antrinė pakopa ir viršutinė apsauga (nosies gaubtas). Pagrindinė pakopa dažnai vadinama Common Core Booster (CCB) ir naudoja rusų gamybos variklį RD-180, kuris degina keroseną (RP-1) ir skystą deguonį. Antroji pakopa – Centaur – yra kriogeninė (skystas vandenilis + skystas deguonis) ir įprastai aprūpinta vienu arba dviem RL10 serijos varikliais (gamintojas Aerojet Rocketdyne). Centaur pakopa gali atlikti kelis uždegimus, todėl leidžia tiksliai įstatyti palydovus į geostacionarią arba tarpplanetines trajektorijas.

Konfigūracijos ir žymėjimas

"Atlas V" turi kelias modifikacijas, kurių galimybės leidžia pritaikyti raketą skirtingoms misijoms. Konfigūracijos žymimos trimis skaitmenimis (pvz., 401, 551):

  • pirmas skaitmuo – nosies gaubto diametras (4 arba 5 metrai);
  • antras skaitmuo – kietojo kuro papildomų stiprintuvų (SRB) skaičius (0–5);
  • trečias skaitmuo – Centaur variklių skaičius (1 arba 2).

Priklausomai nuo konfigūracijos keičiasi aukštis, keliamos masės galimybės ir trajektorijos parametrai.

Techninės charakteristikos (apžvalga)

  • Pagrindinio korpuso skersmuo: 3,81 m;
  • Nosies gaubto diametrai: ~4 m ir ~5 m (skirtingo ilgio variantai pagal misiją);
  • Varikliai: RD-180 (pirmoje pakopoje, kerosenas + LOX), RL10 (Centaur, LH2 + LOX);
  • SRB: galimas 0–5 kietojo kuro stiprintuvų naudojimas pakėlimo jėgai padidinti;
  • Mėginio panaudojimas: geostacionariniai palydovai, žemės stebėjimo navikai, kariniai kroviniai, NASA misijos ir tarpplanetinės misijos (pvz., planetų tyrimai);
  • Naudojimas: daugiafunkcinė raketa, tinkama tiek į LEO, tiek į GTO ir tarpplanetines trajektorijas;
  • Vienkartinė konstrukcija: raketa nėra atstatoma ar grąžinama į pakartotinį naudojimą.

Istorija ir svarbios misijos

"Atlas V" debiutavo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nuo to laiko ji naudojama tiek komercinėms, tiek vyriausybinėms bei mokslinėms misijoms. Per savo istoriją "Atlas V" iškėlė keletą žymių misijų, įskaitant tarpplanetines ir mokslines programas (pvz., misijas į Saulės sistemos planetas ir asteroidus), taip pat daugelį karinių ir civilinių palydovų. Dėl savo patikimumo ir lankstumo ji tapo viena iš ULA pagrindinių nešėjų prieš pereinant prie naujos kartos raketų.

Privalumai, trūkumai ir ateitis

  • Privalumai: patikima ir gerai išbandyta platforma, lanksti konfigūracija (galimybė pritaikyti SRB ir nosies gaubtą pagal misiją), Centaur pakopos restartų galimybė leidžia tiksliai įdėti krovinį į reikiamą orbitą ar tarpplanetinę trajektoriją.
  • Trūkumai: priklausomybė nuo Rusijos gamybos RD-180 variklių kelis kartus kėlė tiekėjų ir geopolitinius klausimus; raketa yra vienkartinė, todėl negali konkuruoti kainos prasme su kai kuriomis pakartotinai naudojamomis sistemomis.
  • Ateitis: ULA planuoja palaipsniui pereiti prie savo naujos kartos raketos (Vulcan Centaur), kuri turi naudoti JAV gamybos variklius ir sumažinti priklausomybę nuo RD-180. Tačiau tolimesnis "Atlas V" naudojimas priklauso nuo užsakymų, sutartinių įsipareigojimų (ypač su nacionalinėmis agentūromis) ir pereinamojo laikotarpio.

Apibendrinant, raketa "Atlas V" yra universali, patikima ir istoriškai svarbi nešėja, kuri sulaukė plataus taikymo – nuo žvalgybinių ir ryšio palydovų iki sudėtingų mokslinių misijų į tolimas Saulės sistemos sritis.