Marsaeigis Curiosity — NASA roveris Geilo kraterio tyrimams Marse
Marsaeigis "Curiosity" yra automobilio dydžio robotas marsaeigis, skirtas tirti Marso paviršių. Jis dirba netoli Marso ekvatoriaus esantį Geilo (Gale) kraterį, vieną iš sudėtingesnių ir moksliniu požiūriu įdomiausių Marso vietų. Roveris naudoja branduolinę energiją (MMRTG — daugiamodulinį radioizotopų termoelektrinį generatorių) ir yra NASA Marso mokslo laboratorijos (MSL) misijos dalis.
Moksliniai tikslai
MSL misija turi kelis pagrindinius tikslus:
- ištirti Marso klimatą ir geologiją bei suprasti aplinkos sąlygas praeityje ir dabar,
- nustatyti, ar Gale'o krateryje buvo ilgalaikes ar laikinas vandens buveines,
- ieškoti organinių junginių ir kitų cheminių žymių, susijusių su potencialia gyvybe arba jos sąlygomis,
- paruošti duomenis ir technologijas, naudingas būsimiems Marso tyrimams bei galimai žmonių misijai.
Įranga ir priemonės
Roverio pagrindinė mokslinė įranga apima keletą instrumentų, leidžiančių atlikti išsamią analizę vietoje:
- Mastcam — stereofotografavimo ir spektrometrijos sistema (kameros),
- ChemCam — lazerinė analizė (LIBS) su kameromis, leidžianti nuotoliniu būdu nustatyti uolienų cheminę sudėtį,
- APXS — α,β ir rentgeno spektrometras paviršiaus elementų kiekiui nustatyti,
- MAHLI — makro kamera uolienų ir gręžinių dokumentavimui,
- CheMin — rentgeno difrakcijos instrumentas mineralų identifikavimui,
- SAM — „Sample Analysis at Mars“ laboratorija, skirta organinių molekulių ir izotopų analizei,
- REMS, RAD, DAN ir kiti prietaisai meteorologiniams, radiacijos ir neutronų/ vandenilio (vandens) požymių matavimams.
Nusileidimo ir misijos pradžia
Curiosity buvo paleistas iš Kanaveralo kyšulio 2011 m. lapkričio 26 d. 10:02 UTC. . 2001 m. 2012 m. rugpjūčio 6 d. 05:17 UTC jis sėkmingai nusileido ant Aeolis Palus Gale'o krateryje Marse, panaudojus vadinamąją „oro krovinio“ ir „oro sūpynių“ (sky-crane) nusileidimo sistemą, kuri leido tiksliai nuleisti roverį ant paviršiaus be tiesioginio smūgio.
Pastaba: teisinga nusileidimo data yra 2012 m. rugpjūčio 6 d. (originaliame tekste pasitaikė netikslių arba klaidingų datos fragmentų).
Misijos trukmė, pasiekimai ir poveikis
Pradinė dvejų metų misija ("Curiosity") 2012 m. gruodį buvo pratęsta neribotam laikui, o roveris tebuvo aktyvus ilgą laiką po planuotinės misijos pabaigos. NASA paminėjo įvairias Curiosity veiklos jubiliejines datas, o roverio tyrimų rezultatai smarkiai praplėtė žinias apie ankstyvą Marso istoriją, buvusį skystą vandenį ir galimas palankias sąlygas mikrobinės gyvybės egzistavimui praeityje.
Svarbiausi pasiekimai:
- įrodymas, kad Gale'o krateryje ilgą laiką egzistavo tyrinėjimai rodo sąlygas, tinkamas gyvybei (t.y. ilgalaikės vandens sankaupos ir cheminė energija),
- identifikuoti įvairius mineralus (pvz., fosfatus, sieros junginius, smėlį ir smiltainį), iš kurių galima rekonstruoti aplinkos sąlygas praeityje,
- surasti ir analizuoti organines molekules bei duoti svarbių duomenų apie anglies ciklą Marse.
Dizainas ir įtaka ateities misijoms
Pagal "Curiosity" dizainą ir technologijas vėliau buvo kuriamas Mars 2020 roveris (Perseverance). Curiosity konstrukcija, instrumentai bei nusileidimo sprendimai tapo svarbiu pagrindu naujesniems Marso tyrimų projektams.
Būsena
Roveris tebeveikė ilgą laiką po pradinių dvejų metų misijos ir iki šių misijų rezultatų tapo viena sėkmingiausių Marso tyrimų programų dalimi. Curiosity darbai ir toliau teikė duomenis mokslui ir padėjo pasirengti tolimesnėms planetos tyrimų iniciatyvoms.
Jeigu pageidaujate, galiu pridėti išsamesnį roverio įrangos aprašymą, misijos kronologiją arba svarbiausių mokslinių publikacijų santraukas.
2012 m. rugpjūčio 6 d. roveris "Curiosity" nusileido maždaug už 10 km nuo Aeolis Mons (arba Šarpo kalno) papėdės.
Tikslai
Pagrindiniai MSL misijos moksliniai tikslai - išsiaiškinti, ar Marse kada nors galėjo atsirasti gyvybė ar vanduo, ir ištirti Marso klimatą bei geologiją. Marsaeigis "Curiosity" turi šešis pagrindinius mokslinius tikslus:
- Ieškokite mineralų, randamų kraterio paviršiuje ir šalia paviršiaus esančiose geologinėse medžiagose.
- Aptikti gyvybės požymius
- Ištirkite daugybę procesų, kurie suformavo ir pakeitė uolienas ir dirvožemį.
- Marso atmosferos tyrimas
- Stebėkite vandens ir anglies dioksido judėjimą ir ciklus.
- Ištirti paviršiaus spinduliuotę, įskaitant kosminę spinduliuotę, protonų ir neutronų spinduliuotę.
Nusileidimo vieta
Planuota, kad roveris nusileis nedideliame Aeolis Palus regione, esančiame Gale'o krateryje. Gale'o krateris yra maždaug 2 mlrd. metų senumo smūginis krateris Marse. Jį nuosėdomis užpildė vanduo ir vėjas. Vėliau vėjo erozija pašalino visas nuosėdas ir paliko 5,5 km aukščio kalną (Šarpo kalną).
Kraterio plotis - 154 km (94 mylios). Šis krateris pasirinktas, nes jame galima ištirti dviejų milijardų metų Marso istoriją. Nusileidimo vieta taip pat yra netoli aliuvinės vėduoklės. Manoma, kad aliuvinė vėduoklė susidarė dėl požeminio vandens srauto.
Pirminė "Curiosity" nusileidimo vieta.
Aprėptis ir populiarioji kultūra
NASA surinko daugiau nei 1,2 mln. vardų iš žmonių, kurie 2009-2011 m. atsiuntė savo vardus. Jų vardai įrašyti mikroschemoje, kuri yra "Curiosity" denyje.
Tiesioginės transliacijos vaizdo įrašus, kuriuose rodomi pirmieji kadrai iš Marso paviršiaus, buvo galima pamatyti NASA TV. Ji buvo tiesiogiai rodoma 2012 m. rugpjūčio 5 d. naktį. NASA interneto svetainė tapo neprieinama dėl didelio joje besilankančių žmonių skaičiaus.
13 minučių trukmės NASA nusileidimo vaizdo įrašas "YouTube" svetainėje taip pat buvo neprieinamas kelias valandas. Iš "Scripps Local News" buvo išsiųstas robotizuotas DMCA pranešimas, kuris užkirto kelią prieigai. Apie 1 000 žmonių susirinko Niujorko Times aikštėje stebėti NASA tiesiogiai transliuojamos "Curiosity" nusileidimo transliacijos.
Geologija
Marsaeigis "Curiosity" turi tris semtuvėlius, kuriais galima kasti Marso dirvožemį, kad jį būtų galima ištirti. Šie semtuvėliai yra švarūs, nes jiems valyti naudojamas marsietiškas smėlis. Dirvožemio mėginiai tiriami "Curiosity" viduje naudojant chemijos ir mineralogijos prietaisą "CheMin". CheMin naudoja rentgeno spindulių difrakciją, kad išsiaiškintų, kokių mineralų yra dirvožemio mėginiuose. Ši informacija siunčiama į Žemę.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra roveris "Curiosity"?
A: "Curiosity" yra automobilio dydžio robotas marsaeigis, kuris yra NASA Mars Science Laboratory (MSL) misijos dalis. Jis naudoja branduolinę energiją ir tyrinėja netoli Marso ekvatoriaus esantį Geilo kraterį.
K.: Kokie yra pagrindiniai MSL misijos moksliniai tikslai?
A: Keturi pagrindiniai MSL misijos moksliniai tikslai - tirti Marso klimatą ir geologiją, ieškoti vandens ir išsiaiškinti, ar Marse kada nors galėjo atsirasti gyvybė.
K: Kiek sveria "Curiosity"?
A: "Curiosity" sveria 900 kg, todėl yra sunkiausias kada nors Marse nusileidęs ratuotas robotas. Anksčiau didžiausias buvo Sovietų Sąjungos mėnuleigis "Lunochod 2", sveriantis 840 kg.
K: Kada "Curiosity" buvo paleistas iš Kanaveralo kyšulio?
A: "Curiosity" buvo paleistas iš Kanaveralo kyšulio 2011 m. lapkričio 26 d. 10.02 val.
K: Kada "Curiosity" nusileido ant Aeolis Palus Gale'o krateryje Marse?
A: "Curiosity" sėkmingai nusileido ant Aeolis Palus Gale'o krateryje Marse 2012 m. rugpjūčio 6 d. 05:21 UTC.
K: Kiek laiko "Curiosity" jau veikia?
A: Nuo 2022 m. lapkričio 10 d. "Curiosity" veikia jau 3648 solus (iš viso 3748 dienas).
K: Kokios konstrukcijos pagrindu buvo sukurtas 2020 m. roveris, kuris 2021 m. nusileido Marse?
A: "Curiosity" dizainas buvo 2020 m. roverio, kuris 2021 m. vasario 18 d. nusileido Marse, pagrindas.
