Šiaurinė linija - tai Londono metro linija, metro žemėlapyje pažymėta juoda spalva. Keleivių srautai linijoje svyruoja pagal metus: tam tikrais laikotarpiais fiksuojami apie 206,7 mln. keleivių per metus, o kitais metais (pvz., 2011–2012 m.) buvo užregistruota apie 252 mln. kelionių. Dėl metų skirtumų ir tinklo pokyčių ji buvo keliuose laikotarpiuose pati judriausia linija (ypač 2003–2010 m.), o vėliau ir toliau išlaikė labai aukštus srautus.

Istorija

Didžiąją savo ilgį Šiaurinė linija sudaro giluminės “vamzdžių” rūšies tuneliai. Jos ištakos — XIX a. pabaigoje atidarytas City & South London Railway (C&SLR), kurios viena ankstyviausių atkarpų tarp Stokvelo ir Boro (Borough) pradėta eksploatuoti 1890 m. XX a. 20–30-aisiais Šiaurinė linija susiformavo iš kelių atskirų geležinkelių sujungimo: pagrindiniai elementai buvo City & South London Railway ir Charing Cross, Euston & Hampstead Railway (Hampstead Tube) bei kiti susiję ruožai. Per 1920–1930 m. vykusius sujungimus ir pratęsimus susiformavo dabartinė sudėtinga trasa su keliais šakotais ruožais.

Maršrutai ir stotys

Šiaurinė linija išsiskiria sudėtinga schema, kurioje yra:

  • dvi centrinės atšakos per Londono centrą — dažniausiai vadinamos Bank ir Charing Cross atšakomis, kurios leidžia traukiniams skirtingais maršrutais pravažiuoti centrinę dalį;
  • dvi pagrindinės šiaurinės atšakos į Edgware ir High Barnet (be to, trumpa atšaka į Mill Hill East);
  • pietinė atšaka į Mordeno (Morden) - ji aptarnauja piečiausiai tinklo esančią stotį;
  • po Kenningtono pratęsimo įrengtas antras pietinis ruožas iki Battersea (per Nine Elms iki Battersea Power Station).

Iš viso linijoje yra 50 stočių, iš kurių 36 turi požeminius (giliuosius) peronus. Svarbūs persėdimai apima King’s Cross St Pancras, Euston, Bank, London Bridge, Moorgate ir Waterloo (kai kuriais atvejais per galimas jungtis), todėl linija yra gyvybiškai svarbi tarpfunkciniam susisiekimui visame tinkle.

Technika, traukiniai ir sauga

Šiaurinė linija daugiausia naudoja giluminius tunelius su siauresniu profiliu, todėl traukinių parametrai ir platformų įranga pritaikyti prie tokio tipo infrastruktūros. Per pastaruosius dešimtmečius buvo atliekami signalizacijos ir traukinių parko atnaujinimai: traukiniai buvo modernizuoti, o kai kuriose atkarpose įdiegta modernesnė automatinė eismo valdymo technika, siekiant padidinti dažnį ir keleivių saugumą.

Svarbiausi faktai

  • Linija žemėlapyje pažymėta juoda spalva (metro žemėlapyje).
  • Tipiškai per metus perveža šimtus milijonų keleivių — priklausomai nuo metų, fiksuojami dydžiai apie 206–252 mln.
  • Viso stočių: 50; iš jų ~36 yra giluminės (požeminės).
  • Linija susiformavo sujungus kelias ankstesnes kompanijas ir ruožus 1920–1930 m.; todėl jos schema yra sudėtinga ir šakota.
  • Strateginės reikšmės persėdimo stotys: King’s Cross St Pancras, Euston, Bank, London Bridge ir kt.
  • Per pastaruosius dešimtmečius vykdyti signalizacijos atnaujinimai ir traukinių modernizacija, siekiant padidinti saugumą ir eismo pralaidumą.

Ateitis ir plėtra

Pagrindinis pastarųjų metų pokytis — pratęsimas nuo Kenningtono iki Battersea, atidarytas 2021 m., kuris įtraukė naujas stotis (pvz., Nine Elms ir Battersea Power Station) ir praktiškai sukūrė antrą pietinę atšaką. Tai pagerino susisiekimą su Vauxhall/Nine Elms/Battersea rajonais ir prisidėjo prie aplinkinių teritorijų plėtros.

Ateityje linijos vystymas gali apimti tolesnius atnaujinimus traukinių parke, papildomą signalizacijos modernizavimą ir prieinamumo gerinimą (daugiau stotelių su liftų sprendimais), tačiau didesnių struktūrinių pokyčių, kaip visiškas linijos padalijimas, planai tebėra scenarijuose ir priklausys nuo keleivių srautų, finansavimo ir miesto transporto politikos.

Šiaurinė linija išlieka viena svarbiausių Londono transporto arterijų — sudėtinga savo istorija, konstrukcija ir svarbiomis jungtimis per miestą ji užtikrina ryšį tarp šiaurinių priemiesčių ir centrinės bei pietinės miesto dalies.