Odontochelys — seniausias žinomas dantytasis vėžlys (220 mln. metų)
Atraskite Odontochelys — 220 mln. metų senumo dantytą vėžlį, primityvią pereinamąją fosiliją su pusiau kiautu ir unikaliomis anatomijos ypatybėmis.
Odontochelys yra seniausias žinomas atrastas vėžlys. Pirmą kartą jis buvo aprašytas 2008 m. iš trijų ~220 mln. metų senumo egzempliorių, iškastų viršutinio triaso uolienose Guidžou mieste, Kinijoje. Radiniai suteikė naują ir svarbią informaciją apie kiauto raidos ankstyvąsias stadijas ir vėžlių evoliuciją apskritai.
Atrankos istorija ir geologinis kontekstas
Trijų rastų egzempliorių buvimas leido mokslininkams rekonstruoti gyvūno morfologiją pakankamai patikimai. Fossilijos rasta jūrinėse nuosėdose, kartu su konodontų ir amonitų likučiais, todėl manyta, kad Odontochelys gyveno sekliuose jūros vandenyse netoli kranto. Tokios nuosėdos taip pat padeda datuoti radinius į viršutinį triasą (apie 220 mln. metų).
Anatomija ir išskirtinės ypatybės
Kaip primityvus vėžlys, Odontochelys skyrėsi nuo šiuolaikinių vėžlių keletu svarbių bruožų:
- Dantys: skirtingai nei šiuolaikiniai vėžliai, kurie turi raginius snapus be dantų, Odontochelys fosilijose matomi dantys tiek viršutiniame, tiek apatiniame žandikaulyje. Tai rodo, kad dantys buvo pradinė vėžlių linijos savybė, vėliau praradta.
- Dalinis kiautas: šiam gyvūnui būdingas pilnai išvystyto nugarinio kiauto (karapako) trūkumas — jis turėjo tik gerai išsivysčiusį apatinį kiautą (plastron). Vietoj vientiso karapako matomos išsiplėtusios, plokštėtos šonkaulių ataugos, panašios į tas, kurias matome šiuolaikinių vėžlių embrionuose prieš karapako formavimąsi.
- Kaukolės ir uodegos proporcijos: kaukolė buvo palyginti ilga, o uodega — proporcingai ilgesnė nei daugumos vėžlių; uodegos slankstelių skersinės ataugos dar nebuvo susiliejusios taip, kaip vėlesnėse vėžlių rūšyse.
Raidos reikšmė ir hipotezės
Remiantis šiais bruožais, dauguma autorių teigia, kad Odontochelys atspindi ankstyvą vėžlio kiauto raidos stadiją, kurioje plastronas susiformavo prieš pilnu karapaku — tai palaiko idėją apie laipsnišką kiauto evoliuciją. Plastrono kilmė galimai susijusi su gastralijų (pilvo srityje esančių odos kaulinių elementų) modifikacija ar šonkaulių pločio padidėjimu.
Vis dėlto interpretacijos nėra vienareikšmės. Kai kurie mokslininkai į Odontochelys žiūri skeptiškai ir siūlo alternatyvias hipotezes. Reisas ir Headas teigia, kad Odontochelys gali būti ne antrinis „pusiau kiautu“ stadijos pavyzdys, o vėlesnės adaptacijos rezultatas — pavyzdžiui, antrinė redukcija ar modifikacija vandeniniame gyvenimo būde. Tokios alternatyvios paaiškinimo galimybės pabrėžia, kad vien tik morfologiniai požymiai gali būti interpretuojami skirtingai, ir būtini papildomi radiniai bei filogenetinės analizės.
Elgsena ir aplinka
Iškastiniai duomenys bei geologinis kontekstas rodo, kad Odontochelys galėjo gyventi vandenyje — tikėtina, kad jis plaukiojo sekliuose jūros vandenyse arba gyveno pakrantėse. Dantų buvimas leidžia manyti, kad mityba buvo plėšroka arba mišri (pvz., smulkūs bestuburiai, moliuskai, kitų organizmų dalys). Tačiau elgsenos rekonstrukcijos lieka ribotos dėl išlikusių fosilijų skaičiaus ir būklės.
Pavadinimas ir istorinė prasme
Šios rūšies pavadinimas Odontochelys semitestacea pažodžiui reiškia „dantytas vėžlys su pusiau kiautu“ — tai tinkamas apibūdinimas, nusakantis ryškiausias jo fizines savybes ir biologinę reikšmę evoliucijos kontekste.
Išvados ir tolimesni klausimai
Odontochelys yra kertinis radinys vėžlių evoliucijos studijoms, nes pateikia tiesioginius įrodymus apie ankstyvą kiauto raidos stadiją ir primityvias vėžlių savybes kaip dantys. Tačiau jo reikšmė galutinai nepriklauso tik nuo vienos fosilijos interpretacijos — reikalingi papildomi radiniai, platesnės filogenetinės analizės ir palyginimai su kitomis ankstyvomis ar išnykusiomis vėžlių grupėmis, kad būtų išaiškinta, kaip ir kur tiksliai susiformavo vėžlių kiautas.

Odontochelys fosilijos eskizas.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Odontochelys?
A: Odontochelys yra seniausias žinomas atrastas vėžlys. Pirmą kartą jis buvo aprašytas iš trijų 220 milijonų metų senumo egzempliorių, iškastų viršutinio triaso uolienose Guidžou mieste, Kinijoje.
K: Kuo Odontochelys skiriasi nuo šiuolaikinių vėžlių?
A: Šiuolaikiniai vėžliai turi raginį snapą, burnoje neturi dantų, o Odontochelys fosilijų viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose buvo dantys. Be to, šiuolaikinių vėžlių kūną saugo tvirtas karapaksas, tačiau Odontochelys turėjo tik apatinę vėžlio šarvų dalį - plastroną - ir dar neturėjo tvirto karapako, kaip kiti vėžliai.
Klausimas: Kokie dar bruožai skiria Odontochelys nuo kitų vėžlių?
A: Lyginant kaukolės proporcijas, Odontochelys kaukolė priešais akis yra daug ilgesnė nei kitų vėžlių. Šio priešistorinio vėžlio uodega taip pat buvo ilgesnė, palyginti su kūnu, nei kitų vėžlių, o uodegoje esantys skersiniai išaugos nebuvo susilieję, kaip yra vėlesnių vėžlių atveju.
K: Ką reiškia šios rūšies pavadinimas?
A: Šios rūšies pavadinimas Odontochelys semitestacea pažodžiui reiškia "dantytas vėžlys su pusiau kiautu" - taiklus jo ryškiausių fizinių savybių apibūdinimas.
K: Kur buvo rasti šie iškastiniai egzemplioriai?
A: Šie iškastiniai egzemplioriai buvo rasti netoli kranto esančiose jūros nuosėdose, kuriose gausu konodontų ir amonitų.
K: Ar tikėtina, kad šis primityvus vėžlys gyveno sausumoje, ar vandenyje?
A: Tikėtina, kad Odontochelys gyveno vandenyje, nes jis buvo rastas netoli jūros telkinių, pilnų konodontų ir amonitų, netoli kranto.
K: Ar visi mokslininkai sutaria, kokio tipo gyvūnas tai yra?
Atsakymas: Ne, kai kurie mokslininkai skeptiškai vertina, ar tai yra pereinamoji fosilija tarp primityvių ir šiuolaikinių gyvybės formų; Reisas ir Headas teigia, kad vietoj to jis gali būti senesnio sausumoje gyvenusio vėžlio, kurio kiautas ilgainiui tapo atvirkštinis, pavyzdžiui, odos vėžlio (Dermochely gentis), palikuonis.
Ieškoti