Periodas periodinėje lentelėje yra bet kuri horizontali elementų eilė. Kiekvienas periodas atitinka vieną pagrindinį energijos lygmenį (pagrindinį kvantinį skaičių n) ir rodo, kiek apvalkalų turi atomai to periodo elementuose.

Kas keičiasi einant per periodą

Visų tam tikro periodo elementų atominiai skaičiai didėja vienas po kito — kiekvienas kitas elementas turi vienu protonu daugiau branduolyje ir vienu elektronu daugiau negu prieš tai buvęs elementas. Dėl to periodinėse eilutėse pastebimos nuoseklios savybių tendencijos:

  • Efektyvus branduolio krūvis (Zeff) didėja einant iš kairės į dešinę, nes išoriniai elektronai pritraukiami stipriau, o ekranuojančių elektronų kiekis per periodą iš esmės nekinta.
  • Atomo spindulys paprastai mažėja judant iš kairės į dešinę dėl didėjančio efektyvaus branduolio krūvio. (Atomo dydis didėja žemyn periodinėje grupėje.)
  • Jonizacinė energija dažniausiai didėja iš kairės į dešinę — elektroną sunkiau atitraukti, kai branduolio trauka stipresnė.
  • Elektroneigumas (gebėjimas pritraukti elektronus) paprastai didėja einant į dešinę, todėl dešinės pusės elementai yra dažniau nemetaliniai.
  • Metališkumas mažėja iš kairės į dešinę: periodo kairėje esantys elementai elgiasi kaip metalai (geri laidininkai, lengvai atiduoda elektronus), o dešinėje — kaip nemetaliniai (glaudžiau ryškinami elektronų priėmimu).
  • Elektronų konfiguracija keičiasi sistemingai: per vieną periodą pildosi konkretūs atominių orbitalių tipai (s, p, d, f bloko elementai priklausomai nuo periodo).

Periodų ilgis ir blokai

Periodų ilgis priklauso nuo to, kiek elektronų gali tilpti į tam tikrus energijos lygius ir orbitales:

  • Pirmąjį periodą sudaro 2 elementai (H, He), nes užpildomi tik 1s orbitalai.
  • Antrasis ir trečiasis periodai turi po 8 elementus (s ir p blokai: 2s + 2p).
  • Ketvirtasis ir penktasis periodai turi po 18 elementų (įtraukiami d bloko elektronai: 4s, 3d, 4p ir atitinkamai 5s, 4d, 5p).
  • Šeštasis ir septintasis periodai turi po 32 elementus, nes įtraukiami f bloko elementai (lantanoidų ir aktynidų eilės), todėl kiekviename iš jų yra po 32 elementus (6s, 4f, 5d, 6p bei 7s, 5f, 6d, 7p).

Praktinė reikšmė ir cheminės savybės

Einant per periodą elementų cheminės savybės kinta palaipsniui — pavyzdžiui, 2-ame periode esančių elementų eilė Li → Be → B → C → N → O → F → Ne iliustruoja perėjimą nuo stipriai metališkų savybių (Li) prie labai nemetalinių (F) ir užbaigto elektronų sluoksnio bei mažo reaktyvumo (Ne).

Taip pat verta akcentuoti, kad elementai viename periode neturi panašių cheminių savybių taip ryškiai kaip elementai vienoje grupėje (stulpelyje): to paties periodo nariai skiriasi pagal savo valentinę elektronų struktūrą ir todėl jų reakcijos bei junginių tipai skiriasi.

Išimtys ir pastabos

  • Perėjimo metalai ir f bloko elementai gali rodyti sudėtingesnes tendencijas dėl dalinio d arba f orbitalų pildymosi; jų jonizacinė energija, spindulys ir oksidacijos laipsniai kartais neatitinka paprastų trenda.
  • Yra ir atvejų su netipinėmis elektronų konfiguracijomis (pvz., Cr, Cu), kai energijos minimizavimo principas lemia nevisiškai užpildytas arba pilnai užpildytas d-orbitales.

Santrauka

Periodas — tai horizontali elementų eilė periodinėje lentelėje, kurioje atominiai skaičiai (Z) didėja po vieną. Einant per periodą iš kairės į dešinę paprastai didėja efektyvus branduolio krūvis, jonizacinė energija ir elektroneigumas, o atomo spindulys mažėja; metališkumas mažėja ir vyrauja pereinamasis pokytis nuo metalų prie nemetalo savybių. Periodų ilgis priklauso nuo orbitalių, kurios užpildomos (s, p, d, f), todėl periodai gali turėti 2, 8, 18 arba 32 elementus.