Moskvijus yra cheminis elementas. Jis taip pat vadinamas eka-bismutu. Jo simbolis yra Mc. Jo atominis skaičius yra 115. Tai labai sunkus, supersunkiųjų elementų klasės narys. Gamtoje moskvijus neegzistuoja — tai sintetinis elementas, pagamintas vykstant americio ir kalcio sintezės reakcijai laboratorinėmis sąlygomis (pavyzdžiui, bombarduojant 243Am atomus 48Ca jonais).
Elementas pavadintas Rusijos miesto Maskvos garbei; pavadinimą ir simbolį patvirtino tarptautinės nomenklatūros institucijos.
Trumpa istorija ir sintezė
Pirmieji moskvijaus atomai buvo užfiksuoti Dubnos (JINR) laboratorijoje bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, atlikus sintezės eksperimentus su americiu ir kalciu. Dėl labai mažo pagaminamų atomų kiekio ir trumpų gyvavimo laikų atradimas buvo patvirtintas keliais eksperimentais vėliau. Oficiali elemento vardo pripažinimo data — vidurio 2010-ųjų (IUPAC patvirtinimas ir vardų suteikimas buvo atliktas vėlesniais metais).
Izotopai ir radioaktyvumas
Yra nustatytos kelios moskvijaus izotopinės atmainos, dažniausiai masės skaičiai apie 287–290. Visos žinomos atmainos yra labai trumpalaikės ir radioaktyvios: jų gyvavimo laikai svyruoja nuo milisekundžių iki kelių sekundžių ar trumpesnių trukmių. Dominuojantys skilimo keliai — alfa skilimas (dažnai į elementą 113, nihonį) ir kartais spontaninė dalijimasis (spontaneous fission).
Cheminės ir fizikinės savybės
Moskvijus priklauso penktajai grupės (pniktogenų) laukui ir yra homologas bismuto bei arsenui/antimoniui serijose, tačiau jo chemines savybes stipriai veikia reliatyvistiniai efektai, būdingi labai sunkiesiems elementams. Dėl jų tikėtinos oksidacijos būsenos apima +1 ir +3; aukštesnės būsenos (+5) gali būti silpniau išreikštos. Prognozuojama elektroninė struktūra panaši į sunkesnių pniktogenų, tačiau eksperimentiniai duomenys apie cheminių junginių stabilumą ir reakcijas yra riboti dėl trumpų izotopų gyvavimo laikų.
Teorinė „stabilumo sala“
Teorinės stabilumo salos idėja numato, kad tam tikri labai sunkūs branduoliai su „magic“ neutronų ir/ar protonų skaičiais gali būti palyginti stabilūs. Kol kas nerasta jokių stabilių moskvijaus izotopų. Modeliai numato, kad hipotetinis stabilus izotopas moskvijaus atveju turėtų turėti 184 neutronus, tai atitiktų izotopą su masės skaičiumi apie 299Mc (anksčiau laikinai žymėtas kaip 299Uup — ununpentium pagal seną sistemą). Žinomi ir pagaminti izotopai turi smarkiai mažiau neutronų (pavyzdžiui, vienas iš nustatytų izotopų yra 288Mc), todėl jie yra labai nestabilūs.
Panaudojimas, sauga ir praktinė reikšmė
Dėl ekstremaliai trumpo gyvavimo laiko ir to, kad pagaminami tik vienetai ar keli atomai, moskvijaus praktinis pritaikymas nėra žinomas — šis elementas svarbus tik fundamentaliems branduolinės fizikos ir cheminės elgsenos tyrimams supersunkiųjų elementų srityje. Kaip ir kiti supersunkieji elementai, moskvijus yra radioaktyvus ir gali būti pavojingas; jis gaminamas ir tyrinėjamas tik specializuotose laboratorijose su atitinkamomis radiacijos saugos priemonėmis.
Apibendrinant, Moskvijus (Mc, 115) yra laboratorijoje sukurtas, labai sunkus elementas, kuris padeda tyrinėti supersunkiųjų branduolių struktūrą, reliatyvistinius cheminius efektus ir ieškoti galimų stabilumo regionų vadinamosios „stabilumo salos“ paieškose.
