Persų įtaka urdu kalbai: kilmė, raštas ir literatūrinė tradicija

Persų įtaka urdu kalbai: atraskite kilmę, nasta'liq raštą ir literatūrines tradicijas — nuo gazalų iki Pietų Azijos kultūrinio paveldo.

Persų kalba padarė reikšmingą įtaką daugelio šiuolaikinių Artimųjų Rytų, Vidurinės Azijos ir Pietų Azijos regionų kalbų raidai, ypač urdu formavimuisi. Persų kalbos statusas kaip diplomatinės, administracinės ir literatūrinės kultūros kalbos nuo X–XVIII a. lėmė, kad daug žodžių, frazių ir literatūrinių formų buvo perimta ir integruota į urdu leksikoną bei poezijos tradicijas.

Istorinis kontekstas ir kilmė

Po turkų ir persų kilmės Mahmudo Gaznio užkariavimo Pietų Azijoje pradėjo formuotis mišri, daugialypė kalba, kurioje susimaišė čagatajų, arabų, persų ir vietinių dialektų elementai. Ši kalba ilgainiui tapo žinoma kaip urdu kalba. Terminas kilo iš turkiško žodžio „ordu“ (kariuomenė) – kalba buvo vadinama Zaban-e-Ordu („kariuomenės kalba“). Ji taip pat buvo dvaro ir administracijos kalba, o šnekamojoje tradicijoje dažnai minėta kaip laškari arba ilgesne forma Lashkari Zaban.

Urdų kalba susiformavo per ilgalaikę sąveiką tarp persiškai ir tiurkiškai kalbančių musulmonų karių, administratorių, šventikų bei vietinių indoeuropiečių kalbų vartotojų. Vėlesnių dinastijų – Ghuridų, Delhi sultonato ir ypatingai Mughalų – teisinė, kultūrinė ir literatūrinė įtaka dar labiau sustiprino persiškų elementų pozicijas urduose.

Raštas, tipografija ir fonetinės adaptacijos

Urdu rašoma persų-arabų rašmenimis, daugiausia Nasta'liq kursyvo forma, kuri tapo preferuojama poezijai ir grožinei literatūrai. Kadangi tradicinis persų-arabų abėcėlė neapėmė kelių indų fonemų, į raštą buvo įvesti papildomi ženklai ir laiškai (pvz., ٹ, ڈ, ڑ, ے ir kt.), siekiant tiksliau užrašyti indų fonetinę sistemą. Nasta'liq stilistika ir kaligrafija taip pat stipriai paveikė urdu estetiką rašte ir meninėje raiškoje.

Žodynas, kalbos registrai ir skirtybės

Urdu yra indoarijų kalba, o jos žodynas pasižymi didele persiškų ir arabų skolinių dalimi, ypač aukštesniuose, literatūriniuose ir formaliose registro sferose. Tai suformavo ryškų dviejų registrų spektrą, vadinamą Hindustani continuum:

• Urdu registras: labiau persiškas ir arabiškas vartojimas (poezija, oficialūs tekstai, straipsniai, himnai). Pavyzdžiui, Pakistano nacionalinis himnas yra labai persiformavęs.
• Hindi registras: labiau sanskrito įtakos, vartojamas daugelyje Indijos oficialių ir tautinių kontekstų.

Ši leksinė diferenciacija neturėtų klaidinti: gramatiniu požiūriu urdu lieka indoarijų kalba, nesistemingai pakeista ir praturtinta skolinių — todėl lingvistiniu požiūriu urdų kalba priskiriama ne iranėnų kalboms (kaip persų kalba), o indoarijų kalboms (pvz., pendžabų, gudžarati, seraikų ir sindhi).

Gramatika ir stilistinės ypatybės

Nors pagrindinė sintaksė ir morfologija yra indoarijiniai, į urdu literatūrinę praktiką buvo perimta keletas persiškų struktūrų. Pavyzdžiui, enklitinis ezāfe (ryšio klitika, jungiantis daiktavardžius ir požodžius) bei poetinis takhallus (pseudonimas arba poetinis slapyvardis, naudojamas ghazaluose) yra ryškūs persiškos tradicijos elementai, plačiai naudojami urdu poezijoje. Taip pat literatūrinėje urdu kalboje dažnai vartojamos persų sintaksinės konstrukcijos ir polite formos, kurios suteikia tekstams tam tikrą stilistinį „persišką“ atspalvį.

Literatūrinė tradicija ir persiškų formų adaptacija

Daugelis persų literatūros formų – tokios kaip gazalas, kasida, marsija ir nazmas – buvo perimtos ir pritaikytos urduose. Šios formos tapo urdu poezijos projektoriais, per kuriuos sklido ne tik metrika ir stilistika, bet ir tematinės temos: meilė, dievotyra, egzistencinė apmąstymai, mistika ir socialinė kritika.

Garsūs kūrėjai, kurie rašė persų ir urdu kalbomis arba kurių darbai jungė abu paveldus, yra Amiras Chusro (Amir Khusrow) — jo kupletai ir kūriniai iki šiol skaitomi Pietų ir Vidurio Azijoje. Vėlesni žymūs urdu poetai ir prozaičiai, įtakoję kalbos raidą, yra Mir Taqi Mir, Mirza Ghalib, Allama Iqbal, Faiz Ahmed Faiz ir daugelis kitų, kurių darbai apjungia persišką rafinuotumą su indų tematikomis.

Poveikis visuomenei ir dabartinė padėtis

Persų įtaka urdu kalbai turėjo ne tik lingvistinį, bet ir kultūrinį bei socialinį matmenį: ji nulemė dvaro etiketo, literatūros kanonų, religinės ir mistinės raiškos formas bei administracinius terminus. Nuo XIX a. britų kolonijinės valdžios ir XX a. nacionalinių judėjimų laikotarpiu pasikeitė kalbos statusai: persų oficialus vaidmuo mažėjo, o aukštojoje kalboje ėmė rastis įtaka iš anglų (Pakistane) ir sanskrito (Indijoje). Nepaisant to, persų paveldas išliko gyvas urdu literatūroje, poezijoje, religiniuose tekstuose ir oficialiuose formuluotėse.

Išvados

Persų įtaka urdu kalbai — tai gilus ir daugiasluoksnis istorinis procesas: per skolinius žodžius, rašmenų adaptacijas, literatūrines formas ir kultūrines normas persų paveldas tapo neatskiriama urdu identiteto dalimi. Tačiau išlaikydama savo indoarijinę gramatinę šerdį, urdu sugebėjo sukurti hibridinį ir turtingą kultūrinį audinį, kuriame susipina Irano ir Pietų Azijos tradicijos.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kokia kalba turėjo įtakos urdu kalbos susiformavimui?

K: Kaip turkų-perų valdovas Mahmudas iš Gaznio paveikė urdu kalbos raidą?

K: Kaip iš pradžių vadinosi Zaban-e-Ordu?

K: Kokiu raštu rašoma urdu kalba?

K: Kas buvo garsus persų ir urdu literatūros kryžminimo rašytojas?

K: Kokios išskirtinės persų kalbos formos buvo perimtos į urdu literatūrą?

K: Kaip Pakistano himnas atspindi jo ryšius su Persija?

Paieška pagal raidę