Frygiška (laisvės) kepurė: kilmė, simbolika ir istorija
Atraskite frygiškos (laisvės) kepurės kilmę, simboliką ir istoriją — nuo senovės Romos pileuso iki revoliucijų ir respublikinių emblemų.
Frygiška kepurė (/ˈfrɪdʒ(iː)ən/) arba laisvės kepurė – minkšta kūgio formos kepurė su užlenkta viršūne, kuri antikos laikais buvo siejama su Rytų Europos ir Anatolijos tautomis, ypač su Frygija, taip pat su Dakija ir Balkanų regiono gyventojais. Išvaizda – švelniai smailėjanti kepurė, dažnai nusvirusiu galu į priekį, tradiciškai raudonos spalvos. Per Prancūzijos revoliuciją ji tapo laisvės ir revoliucinio sąmoningumo simboliu, tačiau jos sąsajos su laisve kilo ne iš karto: romėnai laisvę simbolizavo šiek tiek kitokiu galvos apdaru, vadinamu pileus.
Kilmė ir skirtumas tarp pileus ir frygiškos kepurės
Piliečių ir vergų išlaisvinimo simbolika Senovės Romoje buvo susijusi su pileus – plačia, žemu profiliu, veltinio kepuraite, kurią dėvėjo laisvinti vergai. Šis atributas buvo tiesiogiai susijęs su deive Libertas. Vėlesniais amžiais, ypač Renesanso ir vėlesnėse emblemų knygose bei monetų tyrimuose, romėnų ikonografija vėl ėmė daryti įtaką simboliams, todėl Libertas dažnai vaizduojama su pileusu. Tačiau platesnėje Europos vizualinėje tradicijoje laisvės atributas kartais maišėsi su rytietiškais galvos apdangalais, o galiausiai kaip laisvės kepurė paplito būtent frygiškas, smailus kepurės tipas.
Simbolika ir istorija nuo Renesanso iki Revoliucijų
XVI a. romėniškos laisvės ikonos vėl pradėtos naudoti emblemų knygose ir monetose. Per XVII–XVIII a. laisvės atributai aiškėjo ir kito: Nyderlanduose laisvės simbolis kartais vaizduotas kaip to meto kepurė, o XVIII a. jis reguliariai pasirodė anglų ir prancūzų spaudoje. Tik XVIII a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje (apie 1780–1790 m.) prancūziškoji laisvės kepurė vis labiau priartėjo prie frygiško pavidalo, o 1789 m. prasidėjusi Prancūzijos revoliucija padėjo šiam vaizdui išpopuliarėti: bonnet phrygien (kartais vadinamas ir bonnet rouge) tapo viešu nerimo, emancipacijos ir pilietinės laisvės ženklu.
Revoliuciniuose įvykiuose kepurė dažnai vaizduojama ant koto arba tiesiog ant figūros galvos (pavyzdžiui, Delacroix paveiksle „Laisvė vedančioji liaudį“), o raudona spalva simbolizuoja kovą ir auką. Prancūzijos revoliucijos metu kepurė taip pat buvo naudojama kaip partizanų ir liaudies subkultūrų atributas.
Heraldika, valstybės simboliai ir personifikacijos
Laisvės kepurė naudojama kai kurių respublikų herbuose toje vietoje, kur monarchijoje būtų naudojama karūna, todėl ji tapo respublikinės valdymo formos simboliu. Kelios nacionalinės personifikacijos, pirmiausia Prancūzijos Marianna, paprastai vaizduojamos su frygiška kepure. Taip pat kepurė atsiranda ant XX–XIX a. kovų ir naujai susikūrusių valstybių emblemų – dažnai ji pavaizduojama ant koto (ant pykio arba laisvės stiebo) arba ant personifikacinės figūros galvos, simbolizuojant laisvę nuo valdžios ar kolonializmo.
Praktinis panaudojimas ir pavyzdžiai
- Monetų ir medalionų ikonografija: ankstyvojoje JAV ir Europos ikonografijoje laisvės figura (Liberty) kartais vaizduojama su kepure arba kepurė – simboliškai dedama ant pykio.
- Revoliucijos ir sukilimai: Prancūzijos revoliucijoje kepurė tapo matoma tiek spaudoje, tiek gatvėje; panašiai laisvės kepurė vėl pasirodė kitų šalių revoliijose ir įkvėpė suvereniteto bei nepriklausomybės simboliką.
- Heraldika: kai kurių respublikų ir suvereninių judėjimų herbuose karūnos vietą užėmė frygiška kepurė, aiškiai parodanti polinkį į respublikinę valdžią.
Šiuolaikinė reikšmė
Šiandien frygiška kepurė vis dar veikia kaip politinis ir kultūrinis simbolis: ji primena apie revoliucijų idealus, asmeninę ir kolektyvinę laisvę, emancipaciją bei pilietinį pasipriešinimą. Ji naudojama meno kūriniuose, šventėse, politiniuose ženkluose ir herbuose. Kaip ir anksčiau, kepurės vaizdavimas (ar ant galvos, ar ant piko) bei spalva suteikia papildomas semantines reikšmes — raudona asocijuojama su revoliucija, kova ir energija.
Apibendrinant: nors frygiška kepurė iš pradžių nebuvo tiesiogiai romėniško pileus atitikmuo, istorinis užsimezgimas ir ikonografinis susipynimas padėjo jai tapti vienu žymiausių laisvės simbolių Vakarų politinėje ir kultūrinėje tradicijoje.
Atčio galva su Frygijos kepure (Pariano marmuras, II a. po Kr.).
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra fryginė kepurė?
A: Frygiška kepurė - tai minkšta kūgio formos kepurė su užlenkta viršūne, kuri, kaip manoma, buvo siejama su daugeliu įvairių Rytų Europos ir Anatolijos tautų, įskaitant Frygiją, Dakiją ir Balkanus.
K: Ką reiškė Frygijos kepurė per Prancūzijos revoliuciją?
A: Prancūzijos revoliucijos metu Frygijos kepurė simbolizavo laisvę ir laisvės siekį.
K: Kas romėnų ikonografijoje iš pradžių buvo naudojamas kaip laisvės simbolis?
A: Pirminis laisvės simbolis romėnų ikonografijoje buvo pileus, arba išlaisvintų vergų veltinė kepurė. Ji taip pat buvo siejama su Libertas, romėnų laisvės deive.
K: Kokios formos "laisvės kepurė" dažniausiai buvo naudojama XVI a. Nyderlanduose?
A: XVI a. Nyderlanduose "laisvės kepurė" dažniausiai buvo naudojama kaip tuo metu populiari skrybėlė.
K: Kaip ji tapo respublikinės valdžios simboliu?
A: Ji tapo respublikinės valdžios simboliu, nes buvo pradėta naudoti ten, kur monarchijų herbuose paprastai būdavo dedamos karūnos.
K: Kas dažniausiai vaizduojamas su Frygijos kepure?
A: Nacionalinės personifikacijos, tokios kaip Prancūzijos Marianna, paprastai vaizduojamos su Frygijos kepuraite.
Ieškoti