Pjemonto bliuzas (dar vadinamas Rytų pakrantės bliuzu) – tai akustinis JAV rytinės pakrantės bliuzo muzikinis stilius. Pavadinimas kilo iš Pjemonto – kalvotos pakrantės teritorijos tarp Ričmondo (Virdžinija) ir Atlantos (Džordžija). Tačiau šis stilius skambėjo ir skamba plačiau – jį grojo muzikantai Merilende, Delavere, Vakarų Virdžinijoje, Pensilvanijoje ir Floridoje, taip pat kituose Pietryčių ir Vidurio Atlanto regiono centruose.
Muzikinės ypatybės
Pjemonto bliuzas išsiskiria fingerpicking (pirštų plušimo) gitara, kurioje kairės rankos (arba dešinės, priklausomai nuo atlikėjo) nykštis groja atkuriamą, dažnai ritmiškai nuolat pasikartojantį basso liniją, o smulkesni pirštai melodiją ir sinkopuotus akcentus. Šis stilius yra arti ragtime ritmikos: dažnai naudojamas „alternuojantis bosas“ (alternating-thumb) ir ragtime’o įtakos sinkopos, todėl skamba lengvesnis, šokamesnis ir „pianiniškesnis“ nei tamsus, lėtesnis deltos bliuzas.
Paprastai Pjemonto bliuzui naudojami akustiniai instrumentai: gitara (dažniausiai vokalinė ir solo), vokalas, harmónica (usta arba dūdelė), retkarčiais banjo ar pianinas. Elektriniai būgnai ir bosinė gitara nėra stiliaus prigimtimi; jie atsirado vėlesniuose miksuose ir sceniniuose ansambliuose. Dažnos tonacijos – standartinė derinimo forma, tačiau kai kurie atlikėjai naudojo atvirus derinimus arba specifiškus variacijų derinius, kad pasiektų norimą rezonansą ir melodinę laisvę.
Istorija ir plėtra
Pjemonto stilius susiformavo XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, kai afroamerikiečių ir baltosios populacijos muzikos tradicijos (džiazas, ragtime, kantri ir liaudies dainos, keliaujančių muzikantų repertuarai) susiliejo didesniuose ir mažesniuose miesteliuose. Svarbią įtaką padarė keliaujantys „medicine shows“, vargšų ir dainuojančių riaumotojų tradicijos bei ankstyvoji populiarioji medija – 78 aps./min. plokštelės ir radijas.
XX a. trečiajame bei ketvirtajame dešimtmečiuose Pjemonto bliuzas klestėjo ir buvo populiarus ypač Pietuose tarp afroamerikiečių. Įrašai, koncertai ir radijo pasirodymai padėjo šiam stiliui išplisti už regiono ribų. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jam pasibaigus, daugelis atlikėjų įrašė svarbius kūrinius, kurie vėliau tapo klasika.
Atlikėjai ir palikimas
XX a. pradžioje Pjemonto bliuzą išpopuliarino tokie atlikėjai kaip Blind Boy Fuller, Blind Blake, Blind Willie McTell, Rev. Gary Davis ir Sonny Terry. Pjemonto gitaros stiliumi grojo ir moterys, tarp jų Etta Baker ir Elizabeth Cotten, kurios daina "Freight Train" yra viena žymiausių Pjemonto melodijų. Kiti susiję ar stilių įtakoję muzikantai – tarp jų Brownie McGhee ir kitų regiono atlikėjų paveldėtojai.
1960–1970 m. folko ir bliuzo atgimimo laikotarpis atgaivino susidomėjimą Pjemonto tradicija: jauni gitaristai bei folkloro tyrinėtojai atgaivino senus įrašus, išleido naujas kompiliacijas ir pasikvietė senųjų meistrų koncertuoti festivaliuose. Pjemonto fingerpicking technika tapo svarbiu šiuolaikinės fingerstyle gitaros pamatu ir daro įtaką džiazo, folko bei avangardinoje akustinėje scenoje.
Praktiniai patarimai pradedantiesiems
- Mokykitės alternating-thumb: treniruokite nykščio nuolatinį pulsą (boso partiją), kol kiti pirštai groja melodiją ant aukštesnių stygų.
- Studijuokite ragtime ritmus: daug Pjemonto frazių kyla iš ragtime ir populiariųjų takelių – perimkite sinkopuotus akcentus.
- Klausykite pirminių įrašų: Blind Blake, Rev. Gary Davis ir Elizabeth Cotten įrašai padės suprasti frazavimo, dinamikos ir repertuaro pobūdį.
- Dirbkite su akustine gitara: tipinis Pjemonto skambesys gaunamas iš švaraus, nors kartais šiek tiek perkusinio akustinio tono; naudinga dirbti be per daug efektų.
Pjemonto bliuzas – gyva tradicija, sujungusi įvairias muzikines sroves ir iki šiol įkvepianti gitaristus bei atlikėjus siekti techniškai rafinuoto, melodingo ir ritmiškai turtingo akustinio skambesio.