"Pink Floyd" - anglų progresyvaus roko grupė. "Pink Floyd" išleido keturiolika studijinių albumų, tris koncertinius albumus, aštuonias kompiliacijas, tris garso takelius, trisdešimt penkis singlus, vienuolika muzikinių vaizdo klipų, keturis vaizdo albumus ir tris dėžių rinkinius.

1964 m. susikūrusi grupė "Pink Floyd" iš pradžių garsėjo psichodeline arba kosminio roko muzika, o vėliau - progresyvaus roko muzika. Jie garsėja filosofiniais dainų tekstais, garsiniais eksperimentais, naujoviškais viršeliais ir dideliais koncertiniais pasirodymais. Viena sėkmingiausių roko muzikos grupių, visame pasaulyje pardavusi daugiau kaip 210 mln. albumų, iš jų 74,5 mln. vien Jungtinėse Amerikos Valstijose.

"Pink Floyd" sulaukė vidutinės sėkmės ir septintojo dešimtmečio pabaigoje buvo viena populiariausių grupių Londono pogrindžio muzikos scenoje, kuriai vadovavo Sydas Barrettas; tačiau pablogėjus Barretto sveikatai, grupės nariai buvo priversti jį pakeisti gitaristu ir dainininku Davidu Gilmouru. Barrettui palikus grupę "Pink Floyd" išleido albumą "Ummagumma". Albumas buvo išleistas kaip dvigubas diskas, pirmajame diske buvo gyvai atliekamos dainos, kitame - naujos studijoje įrašytos dainos. Septintojo dešimtmečio viduryje grupės lyderiu palaipsniui tapo dainininkas ir bosistas Rodžeris Votersas (Roger Waters), iki 1985 m., kai paliko grupę. Grupė įrašė keletą albumų, pasaulinės sėkmės sulaukė su albumais "The Dark Side of the Moon" (1973 m.), "Wish You Were Here" (1975 m.), "Animals" (1977 m.) ir "The Wall" (1979 m.), visi šie albumai, išskyrus "Animals", užėmė pirmąsias vietas Amerikos įrašų topuose. The Dark Side of the Moon yra trečias geriausiai parduodamas studijinis albumas pasaulyje (neskaitant kompiliacijų ir įvairių atlikėjų garso takelių). 1985 m. Watersas pareiškė, kad "Pink Floyd" nebėra, tačiau likę nariai, vadovaujami Gilmouro, toliau įrašinėjo ir koncertavo "Pink Floyd" vardu. Watersas padavė likusius narius į teismą dėl teisių į pavadinimą, Watersas pralaimėjo, o grupė sulaukė pasaulinės sėkmės su albumais "A Momentary Lapse of Reason" (1987 m.) ir "The Division Bell" (1994 m.).

Trumpa istorija ir sudėtis

"Pink Floyd" susikūrė Londone 1964 m., pradžioje pagrindinius vaidmenis atliko Sydas Barrettas (vokalas, gitara), Roger Waters (bosinė gitara, vokalas), Richard Wright (klavišiniai) ir Nickas Masonas (būgnai). Barrettui dėl sveikatos ir psichologinių problemų palikus grupę 1968 m., jį pakeitė Davidas Gilmouras. Per ateinančius metus lyderio vaidmenį scenoje ir kūryboje ėmėsi Roger Waters, kuris daug prisidėjo prie konceptualių albumų kūrimo ir jų teminės krypties.

Stilius, kūryba ir koncertai

"Pink Floyd" buvo žinomi dėl:

  • konceptualių albumų ir vieningų temų (pvz., egzistencijos, atskirties, karinės kritikos motyvai);
  • garsinių eksperimentų studijoje – elektronika, neįprasti garso efektai, stereo pavyzdžiai ir ilgai užsitęsiantys instrumentiniai intarpai;
  • spektakliškų koncertų – apšvietimo instaliacijos, lazeriai, dideli ekranai, scenografija (pvz., sienos statymas koncerte "The Wall");
  • viršelių menas, tapęs svarbia grupės identiteto dalimi (pvz., Hipgnosis studijos darbai).

Svarbiausi albumai (išrinkti)

  • The Piper at the Gates of Dawn (1967) – debiutas su Sydu Barrettu, psichodelinis ir eksperimentinis;
  • A Saucerful of Secrets (1968) – pereinamasis albumas, kuriame dalyvauja ir Gilmour;
  • Ummagumma (1969) – dalis gyvų įrašų, dalis studijinių eksperimentų;
  • Atom Heart Mother (1970) – orkestriniai elementai ir plataus masto aranžuotės;
  • Meddle (1971) – ritmingesnė, su ilgomis kompozicijomis (pvz., "Echoes");
  • Obscured by Clouds (1972) – garso takelis filmui;
  • The Dark Side of the Moon (1973) – didžiulė komercinė ir kritinė sėkmė; albumas ilgą laiką išsilaikė pardavimų ir topų sąrašuose;
  • Wish You Were Here (1975) – pagarbos gestas Sydui Barrettui, temos apie pramoninę muzikos pramone;
  • Animals (1977) – socialinės kritikos albumas;
  • The Wall (1979) – konceptualus roko opera, vėliau pritaikyta kaip filmas ir grandioziniai koncertai;
  • The Final Cut (1983) – vienas politiškiausių ir autobiografiškiausių darbų Waterso laikotarpiu;
  • A Momentary Lapse of Reason (1987) – Gilmouro vadovaujamas kūrinys po Waterso pasitraukimo;
  • The Division Bell (1994) – tolimesnė Gilmouro erą žyminti plokštelė;
  • The Endless River (2014) – daugiausia sudarytas iš Richard Wright likučių ir studijinių fragmentų, išleistas kaip pagarbos aktas ilgam grupės palikimui.

Teisiniai ginčai ir vėlesnė veikla

1985 m. Roger Waters paskelbė, kad grupė nebeegzistuoja, ir pradėjo solo karjerą. Likę nariai, daugiausia vadovaujami Davido Gilmouro, nusprendė tęsti veiklą vardu "Pink Floyd". Įsivyravo teisminiai ginčai dėl pavadinimo ir autorinių teisių, tačiau galų gale grupė tęsė darbą be Waterso. Po keliolikos metų, 2005 m., visi keturi pagrindiniai nariai (Gilmour, Waters, Mason ir Wright) trumpam susivienijo legendiniam "Live 8" koncertui Londone — tai buvo pirmas ir kol kas vienintelis pilnas pagrindinės sudėties pasirodymas nuo Waterso pasitraukimo.

Nariai ir jų postūmiai bei palikimas

  • David Gilmour – gitaros garsas ir vokalas, svarbus vokalinių partijos bei solinės kūrybos autorius vėlesnėse fazėse;
  • Roger Waters – teksto autorius ir konceptualus lyderis daugelyje 1970–1980 m. kūrinių;
  • Richard Wright – klavišiniai, atmosferos kūrėjas; jo indėlis ypač juntamas albumuose kaip Meddle ir Wish You Were Here;
  • Nick Mason – ilgiausiai grupėje buvęs narys, būgnininkas ir organizacinis stuburas.

Be to, visi nariai plėtojo solines karjeras. Syd Barrett išleido savarankiškus albumus prieš ir po pasitraukimo iš scenos, tačiau liko labiau kultine figūra nei aktyviai koncertuojančiu atlikėju.

Poveikis ir atmintis

"Pink Floyd" paliko ilgalaikį poveikį roko muzikai, ypač progresyvaus ir psichodelinio roko žanrams. Jų albumai ir koncertai tapo etalonais dėl konceptualumo, garso inžinerijos sprendimų ir sceninio dizaino. Grupės darbai dažnai minima tarp įtakingiausių XX a. muzikos kūrinių, o jų įrašai – tarp geriausiai parduodamų pasaulyje. "Pink Floyd" kūryba iki šiol inspiruoja muzikantus, menininkus ir technikus, dirbančius su gyvais pasirodymais ir įrašų gamyba.

Diskografijos santrauka

Nors ankstesnėse versijose minėta, kad yra keturiolika studijinių albumų, grupė vėliau išleido dar vieną ilgą studijinį darbą (The Endless River, 2014), tad oficialus studijinių albumų skaičius yra penkiolika. Taip pat priskaičiuojami keli koncertiniai įrašai, kompiliacijos, garso takeliai ir singlai, kurie papildė Pink Floyd įtakos ir populiarumo skalę.

Pink Floyd palikimas – tai ne tik parduoti albumai, bet ir naujos vizijos roko muzikoje: kaip galima pasakoti istorijas per muziką, kaip jungti garsą ir vaizdą scenoje bei kaip praplėsti studijos galimybes eksperimentui. Jų darbai lieka plačiai klausytojams ir kultūros istorijos tyrinėtojams.