"Pink Floyd" pirmasis albumas The Piper at the Gates of Dawn išleistas 1967 m. ir greitai tapo etalonu britų psichodelinio roko scenai. Daugeliui klausytojų ir kritikų tai vienas įtakingiausių tų laikų albumų: jis pristatė naujas studijines eksperimentavimo technikas, nestandartinę dainų struktūrą ir unikalų požiūrį į garso dizainą. Tai vienintelis Pink Floyd pilno ilgio studijinis albumas, kuriame lyderiu ir pagrindiniu kūrinių autoriumi buvo Sydas Barrettas, nors Barrettas yra girdimas ir kitame ankstyvame grupės albume "A Saucerful of Secrets".
Įrašymas ir leidimas
Albumas buvo įrašytas Londone Abbey Road studijose per 1967 m. vasarą, dirbant kartu su prodiuseriu Norman Smithu ir inžinieriais, kurie padėjo pasiekti išskirtinį psichodelinį skambesį. Įrašymo metu grupė eksperimentavo su atgaliniu braukimu (backwards tape), erdviniais efektai ir ilgais instrumentiniais tarpus, kur studija tapo savotišku „garsiniu instrumentu“. Piper išleistas 1967 m. rugpjūčio mėnesį; jis greitai sulaukė dėmesio tiek kritikų, tiek ir klausytojų.
Muzikinis turinys ir temos
"Piper" dainų žodžius dažniausiai rašė Sydas Barrettas, ir jie dažnai yra įnoringi, žaismingi ar vaikiški. Albume skamba dainos apie kosmosą, vaiduoklius, nykštukus, dviračius ir pasakas, o daugelyje kūrinių juntamas pasakų bei sapniškas vaizdinys. Kartu albumas demonstruoja ir eksperimentines, kartais improvizuotas kompozicijas — pavyzdžiui, "Interstellar Overdrive" yra ryškus instrumentinis pavyzdys; kai kurios albumo dalys apskritai yra instrumentinės ir jose nedainuojama.
Tarp daugiau žinomų kūrinių yra tokios kompozicijos kaip "Astronomy Domine" (vienas iš ankstyvųjų kosminių roko pavyzdžių), "Lucifer Sam", "Bike" ir kiti, kuriuose persipina vaikiškas absurdas, mįslingumas ir muzikinis eksperimentavimas.
Syd Barrettas ir grupės pokyčiai
Sydas Barrettas buvo pagrindinis Piper autorius ir vizualinis bei idėjinis albumo centras. Tačiau po leidimo Barretto elgesys ir kūrybinis indėlis ėmė smarkiai svyruoti dėl psichinės sveikatos problemų ir narkotikų vartojimo, o galutinai jis paliko grupę 1968 m. Dėl to Pink Floyd vėliau keitėsi kūrybiniu kursu — mažiau vaikystiškos pasakos, daugiau atmosferinės ir konceptualios muzikos, kurią vėliau plėtojo Roger Waters, Richard Wright ir David Gilmour.
Reakcija, reikšmė ir įtaka
Baigęs būti priimtas kaip ekscentriškas debiutas, albumas ilgainiui įgavo kultinį statusą ir laikomas svarbiu posūkiu psichodelinio ir vėlesnio prog-roko vystymuisi. Jo studijiniai sprendimai ir drąsa maišyti pop-melodijas su improvizacija įkvėpė vėlesnes grupes ir elektroninės bei eksperimentinės muzikos kūrėjus. Daug kam Piper tapo pažinimo atspirties tašku, supažindinusiu klausytojus su idėja, kad pop ir roko plokštelė gali būti meno kūriniu, ne tik singlų rinkiniu.
Išleidimai ir perleidimai
Originalus albumo pristatymas vyko be kai kurių tuo metu išleistų singlų (pvz., "Arnold Layne" ir "See Emily Play" Jungtinėje Karalystėje dažnai nebuvo įtraukti į pirminę LP versiją). Per dešimtmečius The Piper at the Gates of Dawn buvo keli kartai perleistas ir remasterintas: 1997 m. pasirodė specialūs riboto tiražo 30-osioms metinėms skirti leidimai, 2007 m. – 40-osioms metinėms skirti leidimai, o taip pat buvo išleisti įvairūs papildyti ir restauruoti leidimai, kuriuose pateikti mono ir stereo mišiniai, bonusiniai takeliai bei archyvinės įrašų versijos. Šie leidimai padėjo naujoms klausytojų kartoms atrasti albumą ir suprasti jo istorinę reikšmę.
Sudėtis ir pagrindiniai atlikėjai
- Syd Barrett – vokalas, gitara (daugumos kūrinių autorius)
- Roger Waters – bosinė gitara
- Richard Wright – klavišiniai, vokalas
- Nick Mason – mušamieji
Nors Barrettas buvo albumo kūrybinis centras, visi albumo nariai prisidėjo prie jo unikalios garso tekstūros, o vėlesni metai parodė, kaip grupė gali evoliucionuoti ir augti be jo.
Apibendrinant, The Piper at the Gates of Dawn išlieka svarbiu ir įtakingu psichodelinės muzikos momentu: tai drąsus, kūrybiškas debiutas, kuriame susipina vaikiškas humoras, kosminiai vaizdiniai ir avangardinis požiūris į studijinę kūrybą.