Nekilnojamojo turto mokestis – apibrėžimas, skaičiavimas ir tarifai

Sužinokite, kas yra nekilnojamojo turto mokestis, kaip jis skaičiuojamas, tarifai ir išimtys — aiškus gidas savininkams ir pirkėjams.

Nekilnojamojo turto mokestis (arba mokestis už žemės sklypą) – tai vietinės arba kitos valdžios institucijos taikomas mokestis, kurį turto savininkas arba kitas įstatyme nurodytas subjektas privalo mokėti už nekilnojamąjį turtą. Mokestį nustato ta jurisdikcija ar valdymo institucija, kurioje turtas yra registruotas. Mokestis gali būti renkamas nacionaliniu, valstybinio, provincijos, apskrities, regiono ar savivaldybės lygiu. To paties turto vertė gali būti apmokestinama keliais lygmenimis vienu metu (pvz., savivaldybės mokestis už infrastruktūrą ir regiono mokestis švietimui).

Ką apima ir kam taikomas mokestis

Yra keturios pagrindinės nuosavybės rūšys: žemė, nekilnojamasis turtas, asmeninė nuosavybė ir intelektinė nuosavybė. Nekilnojamasis turtas (dar vadinamas nekilnojamuoju turtu) – tai žemės sklypai ir su jais susiję pagerinimai (pastatai, inžineriniai tinklai ir t. t.).

Dažniausiai nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinamas savininkas, tačiau teisės aktai gali numatyti kitą atsakomybę (pvz., nuomotojo susitarimu arba specialiais atvejais). Mokestis paprastai skiriamas siekiant finansuoti vietines paslaugas – mokyklas, kelių priežiūrą, viešąsias paslaugas, visuomeninę infrastruktūrą.

Mokesčio nustatymas ir turto įvertinimas

Pagal nekilnojamojo turto mokesčio sistemą valdžia atlieka arba reikalauja savininko pateikti turto piniginį įvertinimą. Tai reiškia, kad nustatoma turto sklypo ar pastato rinkos (arba apmokestinamosios) vertė. Įvertinimas gali būti atliekamas periodiškai (kas metus, kas kelis metus) ir gali skirtis priklausomai nuo turto klasės, paskirties ir vietos.

Vertinimo rezultatas – mokesčio bazė. Skirtingose šalyse ir jurisdikcijose taikomos skirtingos vertinimo metodikos: rinkos vertės principas, atnaujinimo sąnaudų metodas arba pajamų metodas (ypač komerciniam turtui).

Tarifai ir mokesčio skaičiavimas

• Dažniausia mokesčio forma – ad valorem mokestis, t. y. proporcingas nustatytai turto vertei.
• Mokesčio tarifai gali būti išreiškiami procentais arba kaip promilės (tūkstantoji dalis). Promilės dažnai žymimos simboliu ‰ ir angliškai vadinamos „mills“.
• Institucija apskaičiuoja mokestį padaugindama įvertintą turto vertę iš tarifo ir, jei tarifas išreikštas promilėmis, padalindama iš 1 000.

Pavyzdys: jei turto įvertinta vertė yra 50 000 JAV dolerių, o savivaldybės tarifas – 20 promilės (20 ‰), tai metinis nekilnojamojo turto mokestis bus:

Mokesčio suma = (50 000 × 20) / 1 000 = 1 000 JAV dolerių.

Skirtingų klasių nekilnojamasis turtas dažnai apmokestinamas skirtingais tarifais. Pavyzdžiai: gyvenamieji, komerciniai, pramoniniai ir apleisti objektai. Kai kuriose šalyse ar regionuose įvesti specialūs tarifai arba papildomi mokesčiai – pavyzdžiui, Izraelyje laisviems butams gali būti taikomas didesnis tarifas negu užimtiems butams, o Kanados Britų Kolumbijos provincijoje 2019 m. įvestas spekuliacinis mokestis tam tikram gyvenamosios paskirties turtui.

Specialusis įvertinimas ir skirtumai nuo nekilnojamojo turto mokesčio

Yra dvi dažnai painiojamos apmokestinimo formos:

• Ad valorem mokestis – priklauso nuo įvertintos turto rinkos vertės (tai yra įprastas nekilnojamojo turto mokestis).
• Specialusis įvertinimas (special assessment) – mokesčiai, kuriuos taiko už tam tikrus konkrečius pagerinimus (pvz., naujas šaligatvis, nuotekų tinklai), kai nauda konkrečiam turtui tampa pagrindu papildomam apmokestinimui. Tai grindžiama konkrečia nauda, o ne bendrąja turto verte.

Originaliame tekste tai paminėta taip: specialiojo įvertinimo mokestis kartais painiojamas su nekilnojamojo turto mokesčiu – iš esmės tai dvi skirtingos apmokestinimo formos.

Išimtys, lengvatos ir sumažinimai

Daugelis jurisdikcijų teikia tam tikras išimtis arba lengvatas, pavyzdžiui:

• nepelno organizacijoms, religiniams objektams ar valstybinėms įstaigoms;
• žemės ūkio paskirties žemei ar tam tikrų tipų nuosavybei (pvz., istorinės reikšmės pastatai su apsauga);
• mažas pajamų turinčių asmenų ar pensininkų kompensacijos arba atleidimai;
• laikinės nuolaidos renovacijos ar ekonominio skatinimo programų metu.

Lengvatos ir jų skyrimo tvarka priklauso nuo vietos įstatymų, todėl reikėtų tikrinti konkrečios jurisdikcijos taisykles.

Apmokėjimas, delspinigiai, skolos ir užstatai

Mokestį paprastai reikia sumokėti pagal nustatytą terminą – metiniu arba ketvirčio pagrindu. Vėlavimas dažnai sukelia delspinigius arba palūkanas, o ilgalaikis nemokėjimas gali lemti teisines priemones: paskolos užstatą ant turto (lienso įrašą), priverstinį pardavimą ar kitus išieškojimo būdus.

Dažniausi mokėjimo būdai: tiesioginis pavedimas, elektroninis mokėjimas, terminalais, dalimis pagal sutartį su savivaldybe. Kai kuriose vietose galima susitarti dėl dalinių mokėjimų ar atidėjimų dėl finansinių sunkumų.

Skundai, pervertinimas ir apeliacinių procedūrų galimybės

Jeigu savininkas mano, kad turto įvertinimas neteisingas arba tarifas pritaikytas neteisingai, paprastai jis turi teisę kreiptis dėl peržiūros ar pateikti skundą per nustatytą terminą. Procedūros:

• pirmiausia – išsamus įvertinimo dokumentų peržiūrėjimas savivaldybėje ar įstaigoje;
• jei nesutinkama – kreipimasis į nepriklausomą vertinimo komisiją ar apeliacinę instituciją;
• galima teikti įrodymus apie mažesnę rinkos vertę (panašių pardavimų pavyzdžiai, nepriklausomo vertinimo ataskaita).

Santrauka – ką svarbu žinoti

• Nekilnojamojo turto mokestis yra svarbus vietinės biudžeto pajamų šaltinis, jis dažnai priklauso nuo turto vertės ir paskirties.
• Tarifai ir įvertinimo metodai skiriasi priklausomai nuo jurisdikcijos; mokestį gali nustatyti keli valdžios lygiai.
• Yra skirtingos apmokestinimo formos: ad valorem (pagal vertę) ir specialusis įvertinimas (pagal konkrečią naudą/pagerinimą).
• Savininkai turi galimybę ginčyti įvertinimą ir prašyti lengvatų arba atidėjimų, jei teisės aktai leidžia.

Norint sužinoti konkrečias taisykles, tarifus ir galimas lengvatas, rekomenduojama kreiptis į vietos mokesčių administratorių arba savivaldybės informaciją – jos nustato taikomus reikalavimus ir terminus.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra nekilnojamojo turto mokestis?

K: Kaip kelios jurisdikcijos gali apmokestinti tą patį turtą?

K: Kokios yra keturios pagrindinės turto rūšys?

K: Kaip vyriausybė nustato, kiek asmuo turėtų mokėti mokesčių?

K: Kokio tipo mokesčių sistema remiasi įvertinta tikrąja rinkos verte?

K: Kaip galima apskaičiuoti metinę asmens nekilnojamojo turto mokesčio sąskaitą?

Paieška pagal raidę