Rapetozauras - sauropodinių dinozaurų gentis. Jis gyveno dabartinio Madagaskaro teritorijoje prieš 70–66 mln. metų, kreidos periodo pabaigoje. Rasta tik viena rūšis - Rapetosaurus krausei. Kaip ir kiti sauropodai, Rapetozauras buvo keturkojis žolėdis.

Aprašymas

Rapetozauras buvo vidutinio dydžio titanozauras: apytiksliai 10–15 m ilgio ir, priklausomai nuo vertinimų, sveriantis kelias tonos (dažnai minima apie 8–10 t). Kūnas pasižymėjo ilgomis kaklo ir uodegos dalimis, masyviu liemeniu ir stipriomis galinėmis bei priekinėmis galūnėmis. Svarbiausia jo anatomijos savybė — palyginti gerai išsilaikiusi kaukolė, kas tarp titanozaurų yra retenybė. Kaukolė buvo santykinai plona, su siaurais, smailais dantimis, tinkančiais apipjaustyti augaliją, o ne kapoti kietą maistą.

Atrastas ir tyrimai

Rapetozauro atradimas buvo pirmas kartas, kai buvo rastas beveik visiškai sveikas titanozauro skeletas su kaukole. Fosilijos aptiktos Maevarano formacijoje šiaurės vakarų Madagaskare. Rūšies pavadinimas krausei skirtas pagerbti dinozaurų tyrinėtoją D. W. Krause’ą, kuris aktyviai dalyvavo Madagaskaro iškasenų projektuose. Holotipas ir kiti egzemplioriai suteikė daug informacijos apie kaukolės formą, dantų išdėstymą, stuburo ir galūnių morfologiją.

Išsami kaukolės ir skeletinės medžiagos analizė leido tyrėjams rekonstruoti titanozaurų galvų formą ir funkcijas, palyginti ontogenezę (jaunų ir suaugusių individų skirtumus) bei aiškinti taksonominę ryšį su kitomis titanozaurų gentimis. Dėl palyginti pilno skeletinio materialo Rapetozauras dažnai naudojamas kaip modelis rekonstruojant kitus titanozaurus, žinomus tik iš fragmentų.

Biologinė ir paleobiogeografinė reikšmė

Viršutinės kreidos pradžioje visi sauropodai, išskyrus titanozaurus, buvo išnykę. Titanozaurai buvo dominuojantys žolėdžiai viršutinės kreidos laikotarpiu pietiniuose žemynuose, kurie sudarė Gondvaną. Rapetozauras liudija titanozaurų įvairovę Madagaskare ir suteikia duomenų apie floros ir faunos tarpusavio ryšius Gondvanos regione. Jo radiniai taip pat padeda rekonstruoti migracijos kelius ir atskyrimo procesus, vykusius po Gondvanos skilimo.

Paleoekologijoje Rapetozauras gyveno drėgnose–sezoniškose lygumose, kur kartu su juo aptinkami ir tokie gyvūnai kaip plėšrieji abelizauridai (pvz., Majungasaurus), krokodilomorfai, žinduoliniai protėviai bei įvairūs paukščiai ir vandens organizmai. Tokia bendruomenė rodo sudėtingą maisto tinklą, kuriame didieji sauropodai buvo svarbūs augalijos vartotojai.

Išvados ir reikšmė mokslui

Rapetozauras padėjo išsiaiškinti kai kuriuos sudėtingus šios didelės sauropodų dinozaurų grupės klausimus. Dėl beveik pilno skeletinio materialo su kaukole jis tapo atskaitos tašku rekonstruojant kitus titanozaurus, kurie žinomi tik iš dalinių liekanų. Be to, atradimas suteikė konkrečių duomenų apie titanozaurų anatomiją, gyvenimo būdą ir paplitimą Late kreidos pietiniuose žemynuose. Jų viešpatavimą nutraukė kreidos ir paleogeno išnykimas, kuriuo baigėsi ne tik titanozaurai, bet ir daug kitų grupių dinozaurų.