Žiurkinės gyvatės: apibūdinimas, elgesys, mityba ir rūšys
Žiurkinės gyvatės: apibūdinimas, elgesys, mityba ir rūšys – sužinokite apie populiarius augintinius, laukines rūšis ir jų elgesio ypatumus.
Žiurkinės gyvatės (dažniausiai priklausančios Colubridae šeimai, tarp jų gentys kaip Pantherophis ir Elaphe) yra vidutinio dydžio arba didelės gyvatės, paplitę daugelyje pasaulio teritorijų — pagrindinė jų rūšių dalis gyvena šiauriniame pusrutulyje. Kūno ilgis stipriai skiriasi tarp rūšių: dauguma suauga iki 1–2 m, tačiau kai kurių rūšių individai gali pasiekti arba viršyti 3 m. Kūnas dažnai tvirtas, su gerai išvystyta raumenų mase, o spalvos ir raštai labai įvairūs — nuo vienuolinių iki ryškiai dryžuotų ar margintų, kas padeda prisitaikyti prie skirtingų buveinių.
Elgesys ir gyvenimo būdas
Žiurkinės gyvatės gali būti tiek žemės gyvybės būdo, tiek medžiuose lipančios (arborealinės). Dalis rūšių aktyvios dieną, kitos — naktį arba sutemus. Dauguma medžioja pasikliaudamos judesio aptikimu ir kvapu; kai kurios rūšys puikiai laipioja ir neretai ieško grobio paukščių lizduose. Dėl gynybos elgesio kai kurios rūšys demonstruoja uodegos drebinimą, šnypštimą arba „vaidina mirtį“. Išsigandusios žiurkinės gyvatės neretai gali sustingti arba sulėtinti judesius — tai padeda joms išvengti plėšrūnų, tačiau ir padidina riziką žūti eismo metu.
Mityba
Jų mityba daugiausia orientuota į mažesnius stambesnius bestuburius ir stuburinius: pagrindinis maistas yra graužikai (pelių, žiurkių rūšys) bei paukščiai ir jų kiaušiniai. Kai kurios rūšys taip pat valgo žiurkes, varliagyvius, driežus ir retkarčiais smulkius roplius ar vabzdžius. Didesnės rūšys, rimtai prigavusios grobį, jį sutraukia (konstinkcija) arba prispaudžia prieš rijimą. Dėl savo vaidmens jie kartais užima aukštas vietas ekosistemų mitybos grandinėse, nes reguliuoja graužikų populiacijas.
Dauginimasis
Žiurkinės gyvatės daugeliui rūšių yra kiaušinius dedančios (oviparinės). Kiaušinių skaičius vienoje lizdo partijoje varijuoja — nuo kelių iki kelių dešimčių, priklausomai nuo rūšies ir amžiaus. Inkubacijos laikotarpis taip pat priklauso nuo temperatūros ir trunka kelias savaites. Jaunos gyvatės dažniausiai būna savarankiškos nuo pat išsiritimo.
Santykiai su žmonėmis ir išskirtinumas kaip augintiniai
Daugelis žiurkinių gyvačių rūšių yra vertinamos kaip naudingos, nes mažina kenkėjų — graužikų — skaičių. Kai kurios rūšys yra ir populiarūs naminiai gyvūnai: žinomas pavyzdys — kukurūzinė gyvatė, kuri yra vienas labiausiai paplitusių roplių augintinių pasaulyje dėl palyginti ramios prigimties ir paprastesnės priežiūros. Tačiau ne visos rūšys tinka priebėgoms: kai kurios yra labai jautrios streso poveikiui ir gali būti net agresyvios gynyboje; jų įkandimai paprastai nėra mirtini žmonėms, tačiau gali būti skausmingi ir sukelti infekcijas.
Ilgą laiką buvo manoma, kad žiurkinės gyvatės yra visiškai nenuodingos, tačiau naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad kai kurios Colubridae šeimos rūšys turi mažą kiekį toksinių baltymų arba yra galinčių perduoti nepavojingą nuodą per galines dantenas. Šie nuodai paprastai nėra pavojingi sveikam suaugusiam žmogui, bet gali sukelti vietinį patinimą ar skausmą.
Gamtosauga ir grėsmės
Pagrindinės grėsmės žiurkinių gyvačių populiacijoms yra buveinių praradimas, aplinkos tarša, kenkėjų kontrolės priemonės ir netinkama žmogaus veikla (persekiojimas, surinkimas augintiniams). Daug rūšių kenčia nuo automobilių sukeltos žūties — ypač todėl, kad susidūrimo metu jos kartais sustingsta ar lėtina judesius. Be to, kai kurios rūšys yra medžiojamos dėl odos ar prekybai gyvūnais.
Pagrindinės rūšys ir įdomybės
- Kukurūzinė gyvatė — populiarus augintinis; santykinai nedidelė ir dažnai ramios prigimties.
- Gopher/rat snake tipo rūšys (Pantherophis, Pituophis) — dažnos Šiaurės Amerikoje, gali būti gana didelės ir veiksmingos graužikų kontrolėje.
- Azijos ir Europos rūšys (Elaphe ir artimos gentys) — įvairių spalvų, kai kurios linkusios į medžių buveines.
Apibendrinant: žiurkinės gyvatės yra ekologiniu požiūriu svarbios ir įdomios roplės, kurios dažnai gyvena šalia žmonių ir atlieka naudingą vaidmenį kontroliuodamos graužikų populiacijas. Nors daugelis rūšių yra nekenksmingos, svarbu elgtis atsargiai ir gerbti jų biologiją bei buveines, kad išvengtume bereikalingų konfliktų ir rūšių nykimo.
Žiurkinės gyvatės nelaisvėje
Žiurkinės gyvatės dažniausiai laikomos kaip naminiai gyvūnai. Ypač kukurūzinė gyvatė yra vienas populiariausių roplių augintinių, priklausantis žiurkėninių gyvatės šeimai.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kur dažniausiai sutinkamos žiurkinės gyvatės?
A: Žiurkinės gyvatės dažniausiai aptinkamos šiauriniame pusrutulyje.
K: Kuo pirmiausia minta žiurkiažnyplės gyvatės?
A.: Žiurkiagaudės gyvatės daugiausia minta graužikais ir paukščiais.
K.: Kokio dydžio būna žiurkiagaudės gyvatės?
A: Žiurkiagaudės gali būti nuo vidutinio iki didelio dydžio, o kai kurių rūšių ilgis viršija 3 m.
K.: Kur maisto grandinėje yra žiurkiažnyplės gyvatės?
A: Kai kurių mitybos grandinių viršutiniuose lygmenyse.
K: Koks yra populiariausias pasaulyje roplių augintinis?
A: Kukurūzinė gyvatė yra vienas populiariausių roplių augintinių pasaulyje.
K: Ar pavojingi žiurkėnų gyvatės įkandimai?
A: Ne, žiurkiažnyplių gyvatės įkandimai nėra pavojingi, nors kai kurių rūšių gyvatės gali būti labai jautrios ir kartais agresyvios.
K: Ar visos žiurkiažnyplės gyvatės neturi nuodų?
A: Ne, naujausi tyrimai parodė, kad kai kurios žiurkėnų gyvatės turi nepavojingai mažą kiekį nuodų, nors ilgą laiką buvo manoma, kad jos visiškai nenuodingos.
Ieškoti