Atkrovos
Atbulinė trauka arba smūgis (kartais neteisingai vadinamas atatranka) - tai šaunamojo ginklo tendencija judėti atgal, o šaudant ginklo buožė pakyla. Tai yra reakcija į kulkos, išeinančios iš šaunamojo ginklo vamzdžio, sprogimo jėgą. Šaulys, šaudantis iš pistoleto, jaučia atoveiksmį rankose ir plaštakose. Šaulys, šaudantis iš šautuvo ar šratinio šautuvo, didžiąją dalį atoveiksmio jėgos jaučia per petį.
Atbulinė trauka lemia, kad šaudant pistoletas juda atgal ir aukštyn.
Atatrankos fizika
Atbulinė eiga paaiškinama trečiuoju Niutono judėjimo dėsniu. Paprastai jis perfrazuojamas taip: "Kiekvienam veiksmui visada yra lygiavertė ir priešinga reakcija". Paprasčiau tariant, kai sviedinys ir karštos dujos juda į priekį, šaunamasis ginklas juda atgal. Grįžtamosios jėgos dydį lemia keletas veiksnių.
- Sviedinio masė - iš bet kokio dydžio ginklo iššauta kulka, šratas ar apvalkalas turi įtakos atatrankai. Kuo sunkesnis sviedinys, tuo didesnė atoveiksmė.
- Ginklo masė - kuo sunkesnis ginklas, tuo mažesnė atoveiksmė.
- Sviedinio greitis - kuo greitesnė kulka, šratas ar sviedinys, tuo didesnė atoveiksmė. Be to, atatranka įvyks greičiau nei naudojant mažos masės sviedinį. Šaulys tai pajunta kaip "aštresnį" atoveiksmį.
Pavyzdžiui, .22 Long Rifle (taip vadinama kulka, o ne ginklas) turi labai mažą atoveiksmį. Dėl šios priežasties šį kalibrą rekomenduojama rinktis pradedantiesiems šauliams, o kadangi šoviniai yra pigūs, jis yra geras treniruočių šaudmuo labiau patyrusiems šauliams. Tai mėgstami šaudmenys šaudant į taikinius. Palyginimui, .500 S&W Magnum pistoleto šovinys pasižymi labai didele atoveiksmi. Be to, .500 Magnum šovinio atatranka jaučiama aštriau, nes atatrankos greitis yra daug didesnis.
Atsitraukimo numatymas
Vienas pirmųjų dalykų, kuriuos nori sužinoti nauji šauliai, yra tai, ar pistoletas juos išmuš iš vėžių. Nauji šauliai mokosi tvirtai laikyti ginklą, kad sumažintų ir suvaldytų atatranką. Jei šaudote iš pistoleto, naudokite abi rankas. Jei šaudote iš šautuvo ar karabino, tvirtai prispauskite jį prie peties ir prispauskite skruostą prie ginklo buožės. Tačiau instruktoriai naujiems mokiniams dažnai sako, kad atatranka yra 80 % psichinė ir tik 20 % fizinė jėga. Kitaip tariant, nesvarbu, kaip gerai laikote ginklą, atatrankos nuojauta gali sugadinti kiekvieną šūvį.
Atsitraukimo nuo ginklo reakcija, arba dažniau vadinama "drebėjimu", yra neplanuota (ne planuota ar suplanuota) psichinė ir fizinė reakcija į šūvį iš ginklo. Šaulys žino, kad artėja garsus triukšmas ir smūgis, kurį sukels šūvis iš ginklo, ir paskutinę akimirką išsigąsta. Dėl to nepatyręs šaulys dažnai pataiko žemai nuo numatyto taikinio. Kita atatrankos laukimo forma - kai naujieji šauliai nesąmoningai judina ginklą į priekį spaudžiant gaiduką. Instruktoriams tai labai sunku pastebėti, kol šaulys nenuspaudžia gaiduko esant tuščiai dėtuvei. Tik tada instruktorius gali pastebėti, kad šaulys judina ginklą į priekį.
Kita problema - gaiduko paspaudimas. Užuot sklandžiai spaudęs nuleistuką ir susikoncentravęs į taikinį, nepatyręs šaulys dažnai "trūkčioja". Jei šauliai nuolat pataiko žemai ir į kairę (dešiniarankiai šauliai), jie dažniausiai nuspaudžia gaiduką. Šauliai tikriausiai nesupranta, kad greitas gaiduko atlenkimas sugadina šūvį.
Visos atatrankos laukimo formos pašalinamos arba sumažinamos praktikuojantis. Taip pat labai svarbu gerai išmokyti saugaus elgesio su šaunamuoju ginklu.
