Rodžeris Juozapas Boškovičius (1711 m. gegužės 18 d. - 1787 m. vasario 13 d.) - kroatų polimatas ir jėzuitas iš Dubrovniko miesto Ragūzos Respublikoje (dabartinė Kroatija). Jis studijavo ir gyveno Italijoje ir Prancūzijoje, kur paskelbė daug savo darbų.
Biografija ir akademinė veikla
Gimė merchantų šeimoje Ragūzoje (Dubrovniko mieste). Jaunystėje įstojo į jėzuitų ordiną ir studijavo klasikinę mokslų bei teologijos programą; vėliau gilino matematikos, astronomijos ir fizikos žinias. Gyvendamas Vakarų Europoje, Boškovičius dėstė, atliko instrumentinius matavimus ir bendradarbiavo su įvairiomis mokslo bendruomenėmis. Dėl plataus interesų rato ir aktyvios kelionės karjeros jis paliko daug mokslinių ir populiarių raštų įvairiomis temomis.
Mokslo nuopelnai ir idėjos
Jis sukūrė atomo teorijos pirmtaką ir daug prisidėjo prie astronomijos. Boškovičiaus požiūris į materiją buvo originalus: jis vaizdavo materiją kaip taškinių, labai mažų centrų, kurie patiria tarpusavio jėgas. Šios jėgos, pagal jį, priklauso nuo atstumo tarp centrų ir keičia ženklą — trumpais atstumais jos yra stambių atstūmimo pobūdžio, o ilgesniais — traukiančios. Toks jėgų įvertinimas leido paaiškinti kietumo, elastingumo ir cheminės sąveikos reiškinius be prielaidos apie tradicinę dalelių „matiškumą“.
Boškovičius atliko ir praktinius tyrimus bei instrumentų tobulinimus: jis rengė astronominius stebėjimus, geodezinius matavimus ir rankraščių aprašus apie tikslius matavimo metodus. Buvo aktyvus įvairiose mokslo disciplinose — nuo optikos ir mechanikos iki geodezijos ir praktinės inžinerijos — todėl pelnė polimato reputaciją.
Stebėjimai Mėnulyje ir kiti astronominiai darbai
1753 m. jis nustatė, kad Mėnulyje nėra atmosferos. Tai pagrindė stebėdamas žvaigždžių užtemimus (okultacijas) už Mėnulio skritulio ribos: žvaigždės dingdavo ir atsirasdavo labai staigiai, be laipsniško pritemimo ar išblukimo, kokį sukeltų sklaida ar lėtinis šviesos lūžis atmosferoje — išvada, rodanti, kad Mėnulio aplinkoje nėra užtektinai tankios atmosferos, kad pjautų šviesos sklaidą.
Be to, jis atliko kitus svarbius astronominius ir geodezinius darbus: stebėjo kometas bei planetų judesius, rengė žvaigždynų katalogus ir dalyvavo trigonometrinėse kampų bei nuotolių matavimo kampanijose, kuriomis siekta tikslinti Žemės ir dangaus objektų padėtis.
Philosophiæ naturalis theoria ir leidimai
1758 m. Vienoje jis išleido pirmąjį savo garsiojo veikalo Philosophiæ naturalis theoria redacta ad unicam legem virium in natura existentium ("Gamtos filosofijos teorija, išvesta pagal vieną gamtoje egzistuojančių jėgų dėsnį") leidimą. Jame buvo pateikta jo atomo teorija ir jėgų teorija. Antrasis leidimas buvo išleistas 1763 m. Venecijoje, o trečiasis - 1764 m. Vienoje. 1922 m. ji buvo išleista Londone, o 1966 m. - Jungtinėse Amerikos Valstijose. Dar vienas leidimas buvo išleistas 1974 m. Zagrebe.
Pasekmės ir palikimas
Boškovičiaus idėjos apie taškines sąveikas ir atstumo priklausomą jėgų spektrą laikomos vienu iš ankstyvųjų žingsnių link vėlesnių atomistinių ir molekulinių koncepcijų. Nors jo teorijos detalės neperteikė vėlesnio kvantinės mechanikos vaizdinio, jis pateikė intuityvias idėjas apie trumpų atstumų atstūmimus ir tolimesnį traukos veikimą, kurios turėjo įtakos mąstymui apie medžiagos sandarą.
Be savo mokslinių nuopelnų, Boškovičius rašė ir apie filosofiją, teologiją, literatūrą bei praktinius mokslo taikymus. Jo darbai ir idėjos tebėra studijuojami istorikų ir filosofų bei vertinami kaip svarbi Europos mokslo istorijos dalis.
Mirė 1787 m. vasario 13 d.; palikimas — išsamūs mokslo raštai, kurių leidimų ir vertimų istorija liudija jo idėjų įtaką per kelis šimtmečius.
