Santjago de Kubos provincija – gyventojai, resursai ir istorija
Santjago de Kubos provincija – apie 1,2 mln. gyventojų, gausūs mineralai, plantacijos ir turtinga revoliucinė istorija. Atrask gamtą, pramonę ir kultūrą.

Santjago de Kubos provincija yra antra pagal gyventojų skaičių Kubos salos provincija. Joje gyvena apie 1,2 mln. žmonių. Didžiausias miestas Santjago deKuba (554 000 gyv.) yra pagrindinis jos administracinis centras. Kiti dideli miestai: Palma Soriano (125 000), Contramaestre (88 000), Mayarí Arriba (80 000), San Luis (65 000) ir Songo-la Maya (50 000).
Provincijoje yra daug materialinių išteklių, pavyzdžiui, geležies ir nikelio. Tačiau ekonomika daugiausia remiasi žemės ūkiu, o kraštovaizdį puošia didelės bananų, kakavos ir kavos plantacijos. Pramonė, kaip ir turizmas, auga aplink sostinę. Vietovės gamtos grožis pritraukia daugybę turistų tiek iš kitų Kubos vietovių, tiek iš užsienio.
Santjago de Kubos provincijoje vyko daugybė mūšių tiek per karą už nepriklausomybę, tiek per 1959 m. Kubos revoliuciją, kai kalnuotoje provincijoje vyko daug partizaninių kovų.
Geografija ir klimatą
Ši provincija užima rytinę Kubos dalį ir apima tiek pakrantės lygumas, tiek kalnuotas zonas. Svarbiausias reljefo elementas – Sierra Maestra kalnų grandinė, kurioje kyla aukščiausias Kubos taškas Pico Turquino. Klimatas – tipinis tropinis: karštas ir drėgnas vasarą, sausesnis žiemą; liūčių sezonas paprastai trunka nuo gegužės iki spalio. Dėl kalnų reljefo kai kurios vietovės turi vėsų, drėgnesnį mikroklimatą, palankų kavos ir kitų aukštuminių kultūrų auginimui.
Gyventojai ir administracija
Provincijos gyventojų sudėtis yra įvairialypė: daug yra tiek europėms, tiek afrokubietiškoms tradicijoms turinčių žmonių, todėl čia stiprios ir sincretinės kultūros formos. Administraciniu požiūriu provincija padalinta į kelias savivaldybes, kurių didžiausios paminėtos aukščiau. Santjago de Kubo miestas – svarbus regioninis centras, kultūros ir švietimo židinys.
Ekonomika ir ištekliai
- Žemės ūkis: svarbiausios kultūros – bananai, kakava, kava; tradiciškai augintos ir cukranendrės. Ūkininkavimas apima tiek komercines plantacijas, tiek smulkesnes vietines ūkininkų sodybas.
- Išteklių gavyba: provincijoje aptinkami metaliniai ištekliai, tarp jų minimi geležis ir nikelis, kurie prisideda prie pramonės veiklos.
- Pramonė ir paslaugos: aplink sostinę koncentravosi smulkesnė pramonė, maisto perdirbimas, statyba ir augantis turizmo sektorius.
- Transportas ir uostas: Santjago de Kubo turi svarbų jūrų uostą, taip pat oro uostą (Antonio Maceo) bei geležinkelio jungtis, kurios aptarnauja regiono ekonominį gyvenimą.
Istorija ir kultūra
Regionas turi gilias istorines tradicijas: nuo prieškolumbinių laikų per ispanų kolonizaciją iki kovų už Kubos nepriklausomybę XIX a. ir XX a. vidurio revoliucinių veiksmų. Santjago de Kubos apylinkėse vyko svarbios kovos per nepriklausomybės karus, o XX a. viduryje ši provincija tapo vienu iš revoliucinių veiklų židinių – čia vyko 1959 m. įvykiai ir partizaninės kovos kalnuose.
Kultūriškai Santjago de Kuba yra laikomas vienu iš Kubos muzikos lopšių: čia gimė ir plėtojosi tokios muzikos rūšys kaip son ir trova. Provincija garsėja spalvingomis religinėmis tradicijomis, afrokubietiškais papročiais ir didžiuojasi savo karnavalais bei kasmetinėmis šventėmis, kurios pritraukia tiek šalies gyventojus, tiek turistus.
Turizmo objektai ir gamta
Provincija siūlo įvairiapusį turizmą: nuo istorinių vietų iki natūralių rezervatų. Svarbiausi lankytini objektai ir patirtys:
- Istoriniai statiniai: senieji fortai uosto zonoje, kolonijiniai pastatai ir muziejai Santjago de Kubo mieste.
- Religinės vietos: slavinta Bazilika de la Virgen de la Caridad del Cobre (El Cobre) – svarbi piligrimystės vieta.
- Gamta ir aktyvus turizmas: Sierra Maestra su žygiais į Pico Turquino, Nacionaliniai parkai ir vietinės gamtos draustiniai, įskaitant parkus ir krioklius.
- Pasaulio paveldo objektai: į regioną patenka svarbūs istoriniai objektai, kurie pritraukia lankytojus dėl savo architektūros ir istorinės reikšmės.
- Lokalios pramogos: muzikos renginiai, šventės ir gatvės fiesta, kur galima pažinti autentišką kubietišką kultūrą.
Iššūkiai ir perspektyvos
Provincija susiduria su tipiniais išsivystymo iššūkiais: reikia atnaujinti infrastruktūrą, diversifikuoti ekonomiką ir geriau apsaugoti gamtos bei kultūros paveldo vertybes. Tuo pat metu augantis turizmas, investicijos į pramonę ir žemės ūkį suteikia galimybių ekonominiam augimui bei vietinių bendruomenių gerovei.
Apibendrinant, Santjago de Kubos provincija yra svarbi Kubos dalis dėl savo gyventojų skaičiaus, istorinių ir kultūrinių tradicijų, gamtinių išteklių bei turizmo potencialo. Tai daugiasluoksnė vietovė, kur susipina gamta, istorija ir gyvybinga kultūra.
Savivaldybės
- Contramaestre
- Chivirico
- Mella
- Palma Soriano
- San Luisas
- Santjago de Kuba
- Mayarí Arriba
- La Maya
- Cruce de los Baños
Istorinis pavadinimo vartojimas
Iki 1976 m. Kuba buvo suskirstyta į šešias provincijas. Viena iš jų buvo Orientės provincija, kuri iki 1905 m. vadinosi Santjago de Kubos provincija. Žr. Istorinės Kubos provincijos.
Klausimai ir atsakymai
K: Kiek gyventojų gyvena Santjago de Kubos provincijoje?
A: Santjago de Kubos provincijoje gyvena apie 1,2 mln. žmonių.
K: Kokie yra didžiausi Santjago de Kubos provincijos miestai?
A: Didžiausias Santjago de Kubos provincijos miestas yra Santjago de Kuba, kuriame gyvena 554 000 gyventojų. Kiti dideli miestai: Palma Soriano (125 000), Contramaestre (88 000), Mayarí Arriba (80 000), San Luis (65 000) ir Songo-la Maya (50 000).
K: Kokių išteklių turi provincija?
A: Provincijoje yra daug materialinių išteklių, pavyzdžiui, geležies ir nikelio.
K: Kokia yra pagrindinė provincijos pramonės šaka?
A: Pagrindinė provincijos pramonės šaka yra žemės ūkis, o kraštovaizdį puošia didelės bananų, kakavos ir kavos plantacijos. Pramonė taip pat plėtojama aplink sostinę, taip pat turizmas dėl jos gamtos grožio.
K: Kaip Santjago de Kuba įsitraukė į Kubos istoriją?
A: Santjago de Kuboje vyko daug mūšių tiek per karą už nepriklausomybę, tiek per 1959 m. Kubos revoliuciją, kai šioje kalnuotoje provincijoje vyko daug partizaninių kovų.
K: Kaip turizmas paveikė Santjago de Kubos provinciją?
A: Turizmas turėjo teigiamos įtakos Santjago de Kubos provincijai, nes į ją atvyko lankytojų iš Kubos ir už jos ribų, kad galėtų susipažinti su jos gamtos grožiu, o tai padeda skatinti jos ekonomiką.
Ieškoti