Hemisus (lopatinės varlės) – Afrikos kasinės varlės, biologija ir elgsena
Hemisus (lopatinės varlės) – Afrikos kasinės varlės: unikali biologija, požeminis gyvenimas, nerštavimas ir elgsena. Sužinok apie rūšis, adaptacijas ir laikymą namuose.
Lopatinės varlės – tai devynios Hemisus genties varlių rūšys. Tai vienintelė Hemisotidae šeimos gentis. Jos aptinkamos atogrąžų ir subtropikų Afrikoje į pietus nuo Sacharos, paprastai gyvenančios smėlingose ar lengvoje dirvoje, pievose, miškų pakraščiuose ir žemės ūkio paskirties teritorijose. Kai kurios rūšys turi plačią arealą, kitos yra lokalios ir mažiau ištirtos.
Išvaizda ir adaptacijos kasimui
Lopatinės varlės yra vidutinio dydžio – daugumos rūšių kūno ilgis svyruoja nuo kelių centimetrų iki maždaug 8 cm. Jų kūnas yra apvalus, kompaktiškas, su trumpomis kojomis. Galva yra nedidelė ir siaura, o nosis – sutvirtėjusi, dažnai į viršų atsukta, sudaranti savotišką „lopatėlės“ formą, todėl šių varlių lietuviškas vardas yra tikslus. Oda dažniausiai lygi, rudos, raštuotos ar margos spalvos, leidžiančios gerai maskuotis dirvoje ir tarp sausringų augalų.
Elgsena ir kasymosi ypatumai
Lopatinės varlės yra grynai kasinės (fossorialinės) – didžiąją gyvenimo dalį praleidžia požemiuose. Skirtingai nei daugelis kitų kasytojų varlių, jos kasa galva į priekį, naudodamos sutvirtintą snukį kaip kasimo įrankį. Kojos trumpos, tačiau jos irgi padeda stumti žemę bei prilaikyti kūną tunelio sienelėse. Dėl šio būdo jos gali greitai užsikasti, pasislėpti nuo plėšrūnų ir išvengti nepalankių oro sąlygų.
Veisimasis ir vystymasis
Lopatinės varlės yra žinomos dėl neįprasto veisimosi elgesio. Patinas dažnai užsikabina prie patelės amplekso būsenoje, o patelė kasa požeminę kamerą, kurioje dedami kiaušinius. Patinas gali išeiti iš tunelio, o patelės lieka su kiaušiniais arba juos prižiūri tol, kol palankios sąlygos leidžia perkelti juos į vandenį. Lietui iškritus ir susidarius laikiniems vandens telkiniams, patelė dažnai iškopia link vandens arba nukelia kiaušinius į vandenį, kur išsivysto ikrai ir vėliau — tarnos (lašiukai). Vėliau vyksta metamorfozė ir jaunos varlytės pereina prie gyvenimo pagrindinėje buveinėje. Kai kurios rūšys gali išbūti be atviros vandens telkinio trumpo laikotarpio, kol lietūs susidaro.
Mityba ir plėšrūnai
Lopatinės varlės minta įvairiais mažais bestuburiais — sliekais, vabzdžiais (pvz., skruzdėlėmis, vabalais), vikšrais ir kitomis sritimis, kurias gali sulaikyti liežuviu arba suėsti tiesiai žemėje. Jas gali medžioti įvairūs plėšrūnai: ropliai, paukščiai, smulkūs žinduoliai ir didesnės vabzdžiaėdės rūšys. Pagrindinė gynyba – greitas patekimas po žeme ir maskuotė.
Buveinės, grėsmės ir apsauga
Nors kai kurios lopatinių varlių rūšys yra gausesnės ir laikomos ne tokiais pažeidžiamos, daugelis jų populiacijų kenčia nuo buveinių praradimo, intensyvios žemdirbystės, cheminės taršos, drenažo ir klimato kaita su kaitos drėgmės režimu. Dėl požeminio gyvenimo daugelis rūšių yra menkai ištirtos, todėl jų apsaugos statusas kartais priskiriamas „duomenų trūkumo“ kategorijai. Tyrimai ir stebėjimai padeda įvertinti jų paplitimą ir reikalingas apsaugos priemones.
Lopinės varlės kaip naminiai gyvūnai
Kai kurios Hemisus rūšys kartais laikomos kaip naminiai gyvūnai. Jos reikalauja specialių sąlygų: gilaus, drėgno ir laisvai kasomo substrato (pvz., miško durpių su smėliu), stabilios temperatūros ir vidutinės drėgmės. Svarbu užtikrinti hermetišką terariumą (kad varlės nepaspruktų į požiūrį), povandeninį dubenėlį arba drėgną zoną ir tinkamą maistą (gyvieji vabalai, sliekai). Rekomenduojama pirkti tik iš teisėtų, atsakingų tiekėjų arba veisėjų — laukinių individų surinkimas gali būti reguliuojamas arba kenkti natūralioms populiacijoms.
Apibendrinant, lopatinės varlės yra specializuotos kasinės varlės, gerai pritaikytos gyvenimui po žeme ir turinčios įdomų, kartais retesnį veisimosi elgesį. Dėl jų paslaptingumo ir prieraišumo požeminėms buveinėms jos išlieka patrauklios tiek mokslininkams, tiek herpetologų mėgėjams.
Rūšys
HEMISOTIDAE šeima
- Hemisus gentis
- Hemisus barotseensis - Mongu varlė (Channing & Broadley, 2002)
- Hemisus brachydactylus - Masiliwa Shovelnose Frog (Laurent, 1963)
- Hemisus guineensis - Gvinėjos varlė (Cope, 1865)
- Hemisus guttatus - dėmėtoji varlė (Rapp, 1842)
- Hemisus marmoratus - marmurinė varlė (Steindachner, 1863)
- Hemisus microscaphus - Zwei ežero varlė (Laurent, 1972)
- Hemisus olivaceus - Alyvinė varlė (Laurent, 1963)
- Hemisus perreti - Perret's Shovelnose Frog (Laurent, 1972)
- Hemisus wittei - Witte's Shovelnose Frog (Laurent, 1963)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra varlė kastuvas?
Atsakymas: Lopatinė varlė - tai devynių rūšių vidutinio dydžio kasančių varlių gentis, vienintelė Hemisotidae šeimos gentis, gyvenanti tropinėje ir subtropinėje Afrikoje į pietus nuo Sacharos.
K.: Kokio dydžio yra kastuvinės varlės?
A: Lopatinės varlės yra vidutinio dydžio varlės, kurių ilgis siekia 8 cm, kūnas apvalus, o kojos trumpos.
K: Kuo pasižymi lopetinės varlės?
A: Lopetinės varlės turi mažą ir siaurą galvą su kieta, į viršų atsukta nosimi.
K: Kuo maitinasi kastuvo formos varlės?
Atsakymas: Pateiktame tekste nepateikta jokios informacijos apie lopininės varlės mitybą.
Klausimas: Kur kastuvinės varlės praleidžia didžiąją gyvenimo dalį?
A: Didžiąją savo gyvenimo dalį varlės gyvena po žeme.
K.: Kaip varlės deda kiaušinius?
A: Patelė, būdama amplekso būsenoje, kasasi po žeme ir deda kiaušinius į požeminę duobutę. Patinėlis išeina tuneliu, o patelė lieka su kiaušiniais.
K: Kuo išskirtinis kastuvinių varlių kasimo būdas?
A: Skirtingai nuo kitų kasančių varlių, kurios kasa galva į priekį, kastuvinės varlės kasa galva į priekį.
Ieškoti