Sidnėjaus gatvės apgultis (1911) – Houndsditch žudynės Londono East Ende
Sidnėjaus gatvės apgultis, dar žinoma kaip Stepnėjaus mūšis, įvyko Londono East Ende 1911 m. sausio 3 d. Tai buvo kulminacija po kelių savaičių intensyvios policijos ir valdžios institucijų medžioklės po ankstesnio įvykio, vadinamo Houndsditch žudynėmis.
Priežastys ir Houndsditch incidentas
Įvykiai prasidėjo po nesėkmingo bandymo apiplėšti juvelyrinių dirbinių parduotuvę Houndsditch apylinkėse – per tą susišaudymą žuvo trys policininkai, kiti buvo sužeisti. Po šio incidento policija pradėjo didžiulį manhunt’ą įtariamų nusikaltėlių paieškai, kuris iš esmės pakeitė East Endo saugumo atmosferą ir sukėlė didelį visuomeninį susirūpinimą.
Apgultis Sidney gatvėje
Keli įtariamieji buvo identifikuoti kaip galimai susiję su Houndsditch įvykiais. Teigiama, kad tai buvo tarptautiniai anarchistai, kuriuos kai kas įvardijo esant vadovaujamus Peterio Piatkovo, dar žinomo kaip „Petras Dailininkas“. Iki šiol lieka neaišku, kas iš tikrųjų buvo jų faktinis lyderis ir kokia buvo jo tolimesnė likimo istorija.
Per intensyvią policijos operaciją sausio 3 d. ties Sidney (Sidnėjaus) gatve susirėmė nusikaltėlių grupė ir pareigūnai. Apgultis truko kelias valandas; įvykiui vėliau buvo suteiktas plačiai žinomas pavadinimas – Sidnėjaus gatvės apgultis. Operacijoje dalyvavo vietiniai policijos daliniai, o vėliau į konfliktą buvo įtraukti ir kiti valstybės resursai. Situacija baigėsi dideliu gaisru name, kuriame slapstėsi įtariamieji.
Žmonių aukos ir teisminės pasekmės
Per gaisrą žuvo keli įtariami gaujos nariai; pranešimuose ir toliau kartais minima ir policijos ar gaisrininkų aukų buvimas. Po apgulties sekė teisinės procedūros: keletas įtariamų buvo sulaikyti, vykdyti tyrimai ir teismai. Dalis įtariamųjų buvo nuteisti už susijusius nusikaltimus, o kai kurie įtariami asmenys – įskaitant tuos, kuriuos visuomenė ir laikraščiai vadino „Petro Dailininko“ aplinka – paspruko arba liko neidentifikuoti.
Viešoji reakcija ir istorinė reikšmė
Sidnėjaus gatvės apgultis ir Houndsditch žudynės sukėlė didelį ažiotažą Britanijos visuomenėje. Incidentai paskatino diskusijas apie imigraciją, policijos taktiką bei ryšius tarp radikalių judėjimų ir smurto. Taip pat buvo ginčų dėl valdžios veiksmų masto ir saugumo priemonių – tarp jų ir apie tai, kaip valstybė turėtų reaguoti į panašias grėsmes. Istoriškai šie įvykiai laikomi reikšmingu Jungtinės Karalystės vidaus saugumo ir baudžiamosios atsakomybės raidą formavusiu epizodu.
Neaiškumai ir legendos
Nors pasakojimų apie „Petrą Dailininką“ ir apgulties detales yra daug, tikslūs faktai kartais painiojami su legendomis. Iki šiol istorikai ir tyrinėtojai aiškinasi pavardes, vaidmenis ir detalių sekas – daug kas lieka ne iki galo patvirtinta. Ši epizodų paini istorija prisideda prie įvykio ilgaamžio vietos etninių ir politinių pasakojimų paveldo.
Apibendrinant: Sidnėjaus gatvės apgultis yra sudėtingas ir daugiasluoksnis įvykis, susijęs su Houndsditch žudynėmis, intensyvia manhunt’u, ginčais dėl valstybės veiksmų ir ilgalaikėmis pasekmėmis Londono East End bendruomenei.
Čerčilis apgulties metu
Vinstonas Čerčilis (paryškintas) Sidnėjaus gatvėje, 1911 m. sausio 3 d.
Škotijos gvardijos kariai apšaudo namą Sidnėjaus gatvėje
Houndsditch žmogžudystės
1910 m. gruodžio 16 d. žydų imigrantų gauja bandė įsilaužti į juvelyrinės parduotuvės, esančios Houndsditch 119, galinę dalį. Kaimynystėje gyvenantis parduotuvės savininkas išgirdo, kaip jie daužo plaktuku, ir pranešė Londono miesto policijai (kurios teritorijoje buvo parduotuvė). Devyni neginkluoti pareigūnai - trys seržantai ir šeši konstebliai (du iš jų vilkėjo civiliais drabužiais) - pajudėjo link juvelyrinių dirbinių parduotuvės.
Seržantai Bentlis ir Brajantas pasibeldė į 11-ojo "Exchange Buildings" namo, esančio už juvelyrinės parduotuvės, duris. Duris atidarė gaujos vadas Džordžas Gardšteinas, bet kai jis neatsakė į jų klausimus, jie nusprendė, kad jis nesupranta angliškai, ir liepė atvesti ką nors, kas supranta. Gardšteinas paliko duris pusiau uždarytas ir dingo.
Namas turėjo vieną kambarį pirmame aukšte, į kurį tiesiai vedė lauko durys, kairėje pusėje buvo laiptai, vedantys į viršutinius aukštus, o dešinėje - durys į atvirą kiemą gale.
Vis labiau nekantraudami abu seržantai įžengė į namą ir pamatė, kad kambarys, regis, tuščias, kol pastebėjo, kad laiptų viršuje tamsoje stovi vyras. Po trumpo pokalbio pro kiemo duris įėjo dar vienas vyras ir staigiai iššovė iš pistoleto, o vyras ant laiptų taip pat pradėjo šaudyti.
Abu pareigūnai buvo sužeisti, Bentley nugriuvo ant slenksčio, o Bryantui pavyko ištrūkti į lauką. Gatvėje konsteblis Woodhamsas išbėgo padėti Bentliui, bet buvo sužeistas vieno iš gaujos narių, šaudžiusio iš namo priedangos, taip pat ir seržantas Tuckeris, kuris mirė beveik iš karto.
Tuomet gauja bandė ištrūkti iš akligatvio, tačiau beveik prie įėjimo Gardšteiną sučiupo konsteblis Choate'as. Kovos metu Gardšteinas kelis kartus sužeidė Choatą, o kiti gaujos nariai į jį šovė dar penkis kartus, taip pat spėjo pataikyti Gardšteinui į nugarą. Tada jie nuvilko Gardšteiną už ¾ mylios iki 59 Grove gatvės, kur jis kitą dieną mirė. Konsteblis Choate'as ir seržantas Bentley tą pačią dieną mirė atskirose ligoninėse. Po to prasidėjo intensyvios paieškos ir netrukus buvo suimti keli gaujos nariai arba jų bendrininkai.
Sidnėjaus gatvės apgultis
1911 m. sausio 2 d. informatorius pranešė policijai, kad du ar trys gaujos nariai, tarp kurių galėjo būti ir dailininkas Peteris, slapstosi Sidney gatvėje 100, Stepney. Policija nerimavo, kad įtariamieji ketina pabėgti, tačiau tikėjosi didelio pasipriešinimo bet kokiems bandymams juos sulaikyti. Sausio 3 d. du šimtai policijos pareigūnų aptvėrė teritoriją ir prasidėjo apsiaustis. Auštant prasidėjo mūšis.
Nors gynėjų buvo daug daugiau, jie turėjo geresnius ginklus ir šaudmenų atsargas. Londono bokštas buvo iškviestas į pagalbą, o žinia pasiekė vidaus reikalų ministrą Vinstoną Čerčilį (Winston Churchill). V. Čerčilis atvyko į vietą, kad iš arti pamatytų padėtį ir duotų patarimų. Čerčilis leido į pagalbą policijai iškviesti škotų gvardijos būrį.
Praėjus šešioms valandoms po mūšio, kai atvyko Čerčilio įgaliotas lauko artilerijos pabūklas, pastate kilo gaisras. Atvykus ugniagesiams, Čerčilis neleido jiems patekti į pastatą. Policija stovėjo pasiruošusi, ginklus nukreipusi į paradines duris, ir laukė, kol viduje esantys vyrai bandys pabėgti. Durys taip ir neatsidarė. Vietoj to vėliau pastate buvo aptikti dviejų gaujos narių - Fritzo Svaarso ir Viljamo Sokolovo (abu jie taip pat buvo žinomi daugybe slapyvardžių) - palaikai.
Petro Dailininko pėdsakų nerasta. Be trijų policininkų, nuo sužalojimų mirė ir Londono ugniagesys.
