Siege of Sidney Street
Sidnėjaus gatvės apgultis, arba Stepnėjaus mūšis, buvo liūdnai pagarsėjęs susišaudymas Londono East Ende 1911 m. sausio 3 d.
Tai įvyko po to, kai prieš dvi savaites nepavyko apiplėšti juvelyrinių dirbinių. Žuvo trys policininkai, kiti buvo sužeisti, taip pat žuvo vienas iš gaujos narių. Šis įvykis žinomas kaip Houndsditch žudynės.
Teigiama, kad tai buvo tarptautiniai anarchistai, vadovaujami Peterio Piatkovo, dar žinomo kaip "Petras Dailininkas". Iki šiol neaišku, kas iš tikrųjų buvo jų lyderis.
Pabaiga įvyko Sidney gatvėje esančiame name, į kurį, kaip buvo pranešta, atsikraustė užsieniečių gauja. Per gaisrą, kuriuo baigėsi apgultis, žuvo vienas gaisrininkas ir du plėšikai. Kitų gaujos narių ir jos vado likimai nežinomi.
Čerčilis apgulties metu
Vinstonas Čerčilis (paryškintas) Sidnėjaus gatvėje, 1911 m. sausio 3 d.
Škotijos gvardijos kariai apšaudo namą Sidnėjaus gatvėje
Houndsditch žmogžudystės
1910 m. gruodžio 16 d. žydų imigrantų gauja bandė įsilaužti į juvelyrinės parduotuvės, esančios Houndsditch 119, galinę dalį. Kaimynystėje gyvenantis parduotuvės savininkas išgirdo, kaip jie daužo plaktuku, ir pranešė Londono miesto policijai (kurios teritorijoje buvo parduotuvė). Devyni neginkluoti pareigūnai - trys seržantai ir šeši konstebliai (du iš jų vilkėjo civiliais drabužiais) - pajudėjo link juvelyrinių dirbinių parduotuvės.
Seržantai Bentlis ir Brajantas pasibeldė į 11-ojo "Exchange Buildings" namo, esančio už juvelyrinės parduotuvės, duris. Duris atidarė gaujos vadas Džordžas Gardšteinas, bet kai jis neatsakė į jų klausimus, jie nusprendė, kad jis nesupranta angliškai, ir liepė atvesti ką nors, kas supranta. Gardšteinas paliko duris pusiau uždarytas ir dingo.
Namas turėjo vieną kambarį pirmame aukšte, į kurį tiesiai vedė lauko durys, kairėje pusėje buvo laiptai, vedantys į viršutinius aukštus, o dešinėje - durys į atvirą kiemą gale.
Vis labiau nekantraudami abu seržantai įžengė į namą ir pamatė, kad kambarys, regis, tuščias, kol pastebėjo, kad laiptų viršuje tamsoje stovi vyras. Po trumpo pokalbio pro kiemo duris įėjo dar vienas vyras ir staigiai iššovė iš pistoleto, o vyras ant laiptų taip pat pradėjo šaudyti.
Abu pareigūnai buvo sužeisti, Bentley nugriuvo ant slenksčio, o Bryantui pavyko ištrūkti į lauką. Gatvėje konsteblis Woodhamsas išbėgo padėti Bentliui, bet buvo sužeistas vieno iš gaujos narių, šaudžiusio iš namo priedangos, taip pat ir seržantas Tuckeris, kuris mirė beveik iš karto.
Tuomet gauja bandė ištrūkti iš akligatvio, tačiau beveik prie įėjimo Gardšteiną sučiupo konsteblis Choate'as. Kovos metu Gardšteinas kelis kartus sužeidė Choatą, o kiti gaujos nariai į jį šovė dar penkis kartus, taip pat spėjo pataikyti Gardšteinui į nugarą. Tada jie nuvilko Gardšteiną už ¾ mylios iki 59 Grove gatvės, kur jis kitą dieną mirė. Konsteblis Choate'as ir seržantas Bentley tą pačią dieną mirė atskirose ligoninėse. Po to prasidėjo intensyvios paieškos ir netrukus buvo suimti keli gaujos nariai arba jų bendrininkai.
Sidnėjaus gatvės apgultis
1911 m. sausio 2 d. informatorius pranešė policijai, kad du ar trys gaujos nariai, tarp kurių galėjo būti ir dailininkas Peteris, slapstosi Sidney gatvėje 100, Stepney. Policija nerimavo, kad įtariamieji ketina pabėgti, tačiau tikėjosi didelio pasipriešinimo bet kokiems bandymams juos sulaikyti. Sausio 3 d. du šimtai policijos pareigūnų aptvėrė teritoriją ir prasidėjo apsiaustis. Auštant prasidėjo mūšis.
Nors gynėjų buvo daug daugiau, jie turėjo geresnius ginklus ir šaudmenų atsargas. Londono bokštas buvo iškviestas į pagalbą, o žinia pasiekė vidaus reikalų ministrą Vinstoną Čerčilį (Winston Churchill). V. Čerčilis atvyko į vietą, kad iš arti pamatytų padėtį ir duotų patarimų. Čerčilis leido į pagalbą policijai iškviesti škotų gvardijos būrį.
Praėjus šešioms valandoms po mūšio, kai atvyko Čerčilio įgaliotas lauko artilerijos pabūklas, pastate kilo gaisras. Atvykus ugniagesiams, Čerčilis neleido jiems patekti į pastatą. Policija stovėjo pasiruošusi, ginklus nukreipusi į paradines duris, ir laukė, kol viduje esantys vyrai bandys pabėgti. Durys taip ir neatsidarė. Vietoj to vėliau pastate buvo aptikti dviejų gaujos narių - Fritzo Svaarso ir Viljamo Sokolovo (abu jie taip pat buvo žinomi daugybe slapyvardžių) - palaikai.
Petro Dailininko pėdsakų nerasta. Be trijų policininkų, nuo sužalojimų mirė ir Londono ugniagesys.
