Simon Boccanegra

Vaidmenys

Operos istorija

Istorija turėtų vykti XIV a. viduryje Genujoje. Genuja (italų kalba Genova) dabar yra Italijos miestas, tačiau tais laikais Italija dar nebuvo viena valstybė, o Genuja, kaip ir Venecija, buvo maža respublika, kurią valdė dožas (angliškai tariama "Doadz". Tai itališkas žodis, reiškiantis "kunigaikštis"). Iki šio pasakojimo dožą visada rinkdavo vienas iš turtingų patricijų. Paprasti, paprasti žmonės (plebėjai) negalėjo būti išrinkti dožais.

Istorijos pradžioje Fiskas yra Genujos dožas. Jis turi dukterį Mariją. Marija įsimylėjo Simoną Bočkanegrą, kuris yra plebėjas, todėl nėra pakankamai svarbus, kad jam būtų leista ją vesti, nors jis tapo didvyriu, nes kovojo su daugybe piratų. Simonas ir Marija susilaukė vaiko, jaunos mergaitės. Jai gimus, ją atidavė prižiūrėti vienai senutei, bet vieną dieną senutė mirė, ir mažas vaikas nuklydo vienas. Ją, klaidžiojančią jūros pakrantėje, rado grafas Grimaldis, kuris ją pasiėmė ir rūpinosi kaip savo vaiku.

Niekas nežino, kas nutiko vaikui. Grafas Grimaldi nežino, kas ji yra. Jis mano, kad ji našlaitė.

Prologas

Operos pradžioje plebėjų partijos lyderis Paolo įtikina Pietro paskatinti plebėjus balsuoti už Simoną Boccanegrą, kuris taps naujuoju Genujos dožu. Boccanegra atvyksta ir sutinka, kad jei bus išrinktas, jis bus dožas. Simonas mano, kad tai priverstų Fieską leisti jam vesti Mariją. Pastaruosius tris mėnesius Fieško užrakino savo dukrą rūmuose, nes ji susilaukė vaiko nuo Simono.

Marija miršta (operos spektaklyje jos niekada nematome). Dabar Fieško sielvartauja dėl dukters mirties. Simonas prašo Fiesko atleisti jam. Fiskas nesako jam, kad Marija ką tik mirė. Jis pažada jam atleisti tik tuo atveju, jei Simonas leis jam pasiimti anūkę. Simonas paaiškina, kad negali, nes vaikas dingo. Jis nueina į Marijos kambarį ir pamato, kad ji mirusi. Žmonės džiugiai dainuoja, nes Simonas yra naujasis dožas.

1 veiksmas

I veiksmo istorija vyksta po 25 metų. Simonas vis dar yra dožas. Jis daugelį savo priešų išsiuntė į tremtį ir atėmė jų turtą. Grafas Grimaldis yra vienas iš ištremtųjų. Grimaldžių pilyje Fiskas vadinasi Andrea Grimaldi, kad žmonės nežinotų, kas jis toks. Jis rengia sąmokslą su Simono priešais, kad jį nuverstų. Jis nežino, kad jo anūkė (Simono duktė) yra pilyje gyvenanti mergina, vardu Amelija Grimaldi.

Pirmojo veiksmo pradžioje Amelija dainuoja gražią dainą apie rytą, jūrą ir žvaigždes. Ji turi meilužį Gabriele Adorno. Kai jis atvyksta, ji įspėja jį apie politinių sąmokslų pavojus. Atnešama žinia, kad atvyksta dožas. Amelija nerimauja, kad dožas privers ją ištekėti už Paolo, todėl prašo Gabrielės nedelsiant paprašyti Andrea (kuris iš tikrųjų yra Fiesco) leidimo jiems susituokti. Fiesco sutinka. Jis pasako Gabrielei, kad ji buvo rasta vargšė našlaitė (jis nesupranta, kad tai jo anūkė). Gabrielė sako, kad jam tai nerūpi, todėl Fiesco palaimina santuoką.

Įeina Simonas. Jis pasako jai, kad grafui Grimaldi atleista ir jis gali grįžti namo. Jis klausia jos, ar ji norėtų ištekėti už Paolo, bet ji atsisako. Ji pasako jam, kad yra našlaitė, ir parodo medalioną su motinos nuotrauka. Simonas supranta, kad Amelija yra jo seniai dingusi dukra. Jie labai džiaugiasi atradę vienas kitą. Kai įeina Paolo, Simonas jam sako, kad negali jos vesti. Paolo supyksta ir nusprendžia pagrobti Ameliją.

Kitoje scenoje matome Simoną, apsuptą plebėjų ir patricijų tarybos narių. Jie tariasi, ar turėtų sudaryti taiką su Venecijos respublika. Staiga įeina minia, šaukianti Simonui mirties. Jie vejasi Gabrielę. Gabrielė prisipažįsta, kad nužudė Lorenciną už bandymą pagrobti Ameliją. Gulėdamas mirštantis Lorenzinas pasakė, kad pagrobti Ameliją jam liepė svarbus asmuo. Adorno spėja, kad pagrobti turėjo įsakyti Simonas. Jis ketina jį užpulti, kai Amelija įsibėgėja ir nutraukia kovą Simonas suima Gabrielę. Jis supranta, kad tikrasis pagrobėjas turi būti Paolo, ir priverčia visus (įskaitant Paolo) jį prakeikti. Veiksmo pabaigoje Simonas ir jo dukra lieka vieni scenoje.

2 veiksmas

Paolo išsigando. Jis supyksta ant Simono ir nusprendžia jį nunuodyti. Atvedamas Fiesco ir Gabriele. Jis pasako Fiesco, kad galės būti laisvas, jei nužudys Simoną. Fiesco atsisako. Tuo metu, kai Fiesco ir Gabrielė ruošiasi išeiti, Paolo klausia Gabrielės, ar jis žino, kad Amelija čia, rūmuose, turi romaną su Simonu. Gabriele supyksta. Kai Amelija įeina, ji neigia šią istoriją. Ji pasako Gabrielei, kad myli jį, ir bando įkalbėti jį išeiti, bet ateina Simonas ir Gabrielė pasislepia.

Amelija pasako Simonui, kad mirtų už Gabrielę. Simonas sutinka jam atleisti. Jis išgeria iš užnuodyto vyno taurės, kurią Paolo padėjo ant stalo, ir užmiega. Gabrielė bando jį nužudyti, bet Amelija jį sustabdo. Simonas pabunda. Jis pasako Gabrielei, kad Amelija yra jo duktė. Gabrielė prašo Simono atleidimo ir pažada, kad kovos už jį.

3 veiksmas

Tai vyksta didžiojoje salėje, iš kurios atsiveria vaizdas į uostą. Fiesco paleistas į laisvę, bet Paolo nuteistas mirti už vadovavimą sukilimui prieš dožą. Paolo pasako Fiesco, kad jis nunuodijo Simoną. Fiskas nueina pas Simoną, kuris dabar miršta (nuodai veikia lėtai). Simonas atpažįsta savo seną priešą, kurį laikė mirusiu. Jis su džiaugsmu pasako jam, kad Amelija yra jo seniai pamesta anūkė. Fiskas baisiai nuliūsta ir papasakoja Simonui apie nuodus. Gabrielė ir Amelija ką tik susituokė. Jie sužino, kad jos tėvas ir senelis dabar yra draugai. Simonas paprašo, kad Gabriele būtų kitas dožas, kai jis mirs. Fieško nueina prie lango ir miniai paskelbia, kad Gabriele Adorno dabar yra naujasis dožė, o Simonas Boccanegra mirė.