SS Edmund Fitzgerald – 1975 m. nuskendimas Aukštutiniame ežere

SS Edmund Fitzgerald – 1975 m. tragedija Aukštutiniame ežere: paslaptingas laivo nuskendimas, 29 žuvusieji, teorijos, istorijos ir Gordon Lightfoot daina.

Autorius: Leandro Alegsa

SS "Edmund Fitzgerald" buvo geležies rūdą plukdęs rūdovežis, plaukiojęs Aukštutiniame ežere ir nuskendęs 1975 m. lapkričio 10 d. apie 19.30 val. Šis laivas buvo žinomas kaip didžiausias to meto laivas, svėręs apie 13 600 tonų. "Edmund Fitzgerald" buvo vienas didžiausių Didžiuosiuose ežeruose plaukiojančių laivų. Niekas iki galo nežino, kas tiksliai lėmė tragediją; manoma, kad į nelaimę prisidėjo keli veiksniai: labai didelis krovinys, smarkios audros ir stiprios bangos bei galimas konstrukcinis pažeidimas ar vandens prasiskverbimas į laivo vidų. Visi 29 laive buvę vyrai žuvo ir iki šios dienos jų kūnai nebuvo rasti.

Trumpa laivo apžvalga

Edmund Fitzgerald buvo paslaugų didelis rūdovežis, pastatytas XX a. viduryje ir skirtas plukdyti geležies rūdą bei taconite Didžiuosiuose ežeruose. Laivas buvo vienas iš didžiausių savo klasėje — ilgis siekė kelis šimtus metrų, o bruto tonažas buvo apie 13 600. Jis buvo dažnai minimas kaip simbolinis Didžiųjų ežerų laivyno pavyzdys dėl savo dydžio ir krovinio talpos.

Nelaimės eiga

1975 m. lapkričio pradžioje Lake Superior regione susiformavo ypač stipri audra. Tą vakarą oranizuota reisą lydėjo labai stiprus vėjas, didelės bangos ir prastėjančios matomumo sąlygos. Edmund Fitzgerald plaukė kartu su laivu Arthur M. Anderson, kuris vėliau pateikė svarbius liudijimus apie pastarąsias radijo žinutes ir sąlygas jūroje. Laivo radijo ryšys sulūžo; paskutinės žinomos žinutės bylojo apie dideles problemas ir sunkumus išlaikyti laivą audroje. Netrukus po to laivas nuskendo ir dingo be pėdsakų.

Tyrimai ir keli galimi paaiškinimai

  • Liukas ir vandens prasiskverbimas. Viena ankstyvųjų versijų — liukų ar jų uždarymo elementų (hatch covers) gedimas, leidęs vandeniui greitai patekti į krovinio erdvę. Vėlesnės tyrėjų grupės pastebėjo, kad kai kurios liuko konstrukcijos atrodė nepažeistos, todėl šią teoriją laikoma tik viena iš galimų.
  • Perkrautas krovinys ir stabilumo praradimas. Didelis krovinio svoris kartu su bangavimu galėjo sumažinti laivo stabilumą ir lemti greitą slydimą ar pasvyrimą, po kurio krovinių jėgos ir vanduo galėjo užbaigti katastrofą.
  • Struktūrinis nuovargis ir lūžis. Senstelėjusi ar pavargusi plieninė apačia ar šonai galėjo neatlaikyti smūgių ir nuolatinio apkrovimo audros metu — tai vienas iš svarstomų mechanizmų, galėjusių sukelti laivo skilimą.
  • Roga bangos ir akmeningos vietovės (shoaling). Kai kurie tyrėjai teigia, kad laivas galėjo susidurti su itin aukšta „rogue“ banga arba praplaukęs sekliau, kur važiuojančios bangos buvo kitokios dinamikos ir sukelė pernelyg dideles apkrovas.
  • Kombinuotas veiksnių efektas. Dauguma šiandieninių interpretacijų linksta prie minties, kad nelaimė greičiausiai buvo kelių veiksnių — audros, vandens prasiskverbimo, galimo konstrukcinio pažeidimo ir krovinio — derinys.

Laivo nuolauža

Po nelaimės buvo atliktos paieškos ir nuskendusio laivo paieškos. Vėliau buvo rasta laivo nuolauža, gulinti Lake Superior dugne, sudaužyta į kelias dalis. Nuolauža guli dideliame gylyje, todėl tinkamai ištirti ją yra sudėtinga ir brangu. Kai kurie tyrimai parodė, kad tam tikros laivo dalys liko santykinai nepažeistos, kas prieštarauja paprastai skelbiamoms greitoms liukų katastrofų versijoms, tad diskusijos dėl priežasčių tęsiasi ir šiandien.

Teisiniai ir paveldosaugos klausimai

Išnarplioti tragedijos aplinkybes ėmėsi įvairios institucijos ir tyrimų grupės, tarp jų JAV ir Kanados jūrų institucijos bei nepriklausomi ekspertai. Per daugelį metų skirtingos komisijos pateikė skirtingas išvadas, tačiau galutinio, vienareikšmiško paaiškinimo neatsirado. Be to, kyla diskusijų dėl laivo nuolaužos išsaugojimo, prieigos prie jos ir artefaktų tyrinėjimo — kai kurios radusios dalys buvo iškelti ir eksponuoti, o tai sukėlė etikos bei jurisdikcijos klausimų diskusijas tarp istorikų, laivybos entuziastų ir valdžios institucijų.

Atminimas ir kultūrinis paveldas

Tragedija paliko gilų pėdsaką Didžiųjų ežerų bendruomenėse ir laivų istorijoje. Laivo įgulos atminimui rengiamos ceremonijos, kuriose dalyvauja šeimos, vietos bendruomenės bei buriavimo bendruomenė. Keletą eksponatų ir memorialų galima rasti laivybos muziejuose, įskaitant laivo varpo bei kitų radinių eksponavimą.

Daina ir jos keitimas

Laivo Edmund Fitzgerald tragediją įprasmino kanadiečių dainininkas ir dainų autorius Gordonas Lightfootas, parašęs dainą "The Wreck of the Edmund Fitzgerald" (liet. „Edmundo Fitzgeraldo sudužimas“), kuri tapo plačiai žinoma ir dar labiau išpopuliarino pačią istoriją. Originalioje dainos versijoje buvo pateikta kelių eilučių, kuriose užsiminta apie pagrindinio liuko įgriuvimą ir virėjo žodžius:

  • Atėjus vakarienės laikui, senasis virėjas užlipo ant denio ir pasakė: "Draugai, per sunku jus pamaitinti". Septintą valandą vakaro įgriuvo pagrindinis liukas. Jis pasakė: "Bičiuliai, buvo gera jus pažinti".

Vėliau paaiškėjo, kad tokie teiginiai, nurodantys liuko būklės gedimą kaip tikslų katastrofos priežasties įrodymą, buvo netikslūs — nardymo komanda, tyrusi nuolaužas ir laivo liekanas, nustatė, kad pagrindinis liukas neatrodė visiškai sugedęs. Sužinojęs apie tai, pats Gordonas Lightfootas suredagavo kai kurias dainos eilutes, kad jos atspindėtų žinomas faktines aplinkybes ir nebūtų klaidinančios.

Poveikis ir pamokos

Edmundo Fitzgeraldo laukinės ir tragiškos žūties istorija paskatino peržiūrėti saugos procedūras Didžiųjų ežerų laivybai, liukų ir krovinio tvirtinimo reikalavimus bei reagavimo į audras protokolus. Ši katastrofa primena, kad net modernūs didžiuliai laivai nėra apsaugoti nuo gamtos jėgų, o kruopšti techninė priežiūra, teisingas krovinio paskirstymas ir pagalbinės saugos priemonės yra gyvybiškai svarbūs.

Edmundo Fitzgeraldo istorija išlieka viena žinomiausių Didžiųjų ežerų tragedijų, kurią pamena ne tik laivybos specialistai, bet ir plačioji visuomenė dėl jos dramatiškumo, nesuaiškintų aplinkybių ir kultūrinio atgarsio per muziką, memorialus ir istorinius tyrimus.

SS Edmund Fitzgerald 1971 m.Zoom
SS Edmund Fitzgerald 1971 m.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo laivas "SS Edmund Fitzgerald"?


A: "SS Edmund Fitzgerald" buvo 1975 m. lapkričio 10 d. Aukštutiniame ežere nuskendęs geležies rūdą gabenęs laivas, gabenęs rūdą.

K: Koks buvo laivo svoris?


A: Laivas buvo vienas didžiausių Didžiuosiuose ežeruose dirbusių "geležinių laivų" ir svėrė apie 13 600 tonų.

K: Dėl ko laivas nuskendo?


A: Niekas tiksliai nežino, bet gali būti, kad laivas nuskendo dėl pavojingai didelio krovinio svorio, taip pat dėl stipraus vėjo ir bangų.

K: Kiek įgulos narių buvo laive?


A: Visi 29 laive buvę vyrai žuvo nuskendus laivui.

K: Ar kas nors kada nors atgavo įgulos narių kūnus?


Atsakymas: Ne, iki šios dienos iš nuskendusio laivo kūnai nebuvo iškelti.

K: Kodėl apie SS Edmund Fitzgerald buvo sukurta daina?


A: Kanados dainininkas Gordonas Lightfootas, norėdamas prisiminti per laivo nuskendimą žuvusius vyrus, parašė dainą "The Wreck of the Edmund Fitzgerald" ("Edmundo Ficdžeraldo sudužimas").

K: Kas originalioje dainos versijoje buvo sakoma, o vėliau paaiškėjo, kad tai netiesa?


A: Iš pradžių dainoje buvo tokia ištrauka: "Septintą valandą vakaro įgriuvo pagrindinis liukas". Tačiau nardymo komanda, pasiųsta ištraukti kūnų, nustatė, kad liukas buvo puikios būklės. Gordonas Lightfoot'as, gavęs šią informaciją, perrašė eilutę.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3