Sidnėjaus (Kingsfordo Smitho) oro uostas (SYD) – aprašymas ir faktai

1920-30 m.: ankstyvoji istorija

Prieš pastatant oro uostą čia buvo laukas, kuriame buvo laikomi jaučiai. Buvęs Pirmojo pasaulinio karo lakūnas Nigelas Love'as norėjo pradėti statyti lėktuvus. Jam reikėjo įkurti gamyklą ir aerodromą netoli miesto. Jis surado Kensingtono lenktynių klubui priklausančią žemę. Joje buvo ganomos avys ir galvijai, nes ją naudojo uždaroma vietos skerdykla. Plotas buvo visiškai lygus ir apaugęs buivolų žole. Šią žolę avys ir galvijai ganė taip tolygiai, kad ją buvo lengva pritaikyti lėktuvams nutūpti. Be to, ji buvo laisva orlaiviams iš visų keturių pusių. Lauko šonuose buvo hipodromas, sodai, upė ir Botanikos įlanka.

Love'as įsteigė privačią įmonę "Mascot", trejiems metams išsinuomojęs 200 akrų (0,81 km²) iš Kensingtono lenktynių klubo. Iš pradžių jis turėjo nedidelį brezentinį statinį, bet vėliau pasistatė importuotą Ričardo angarą. Pirmasis skrydis iš Mascot įvyko 1919 m. lapkričio 19 d., kai Love'as lėktuvu "Avro" pakėlė kino operatorių Billy Marshallą. Oficialus atidarymo skrydis įvyko 1920 m. sausio 9 d., jį taip pat atliko Love'as.

1921 m. Australijos vyriausybė įsigijo 161 akrą (0,65 km²) Maskote, kad įrengtų viešąjį aerodromą. 1923 m., pasibaigus trejų metų Love'o nuomos sutarčiai, vyriausybė perėmė žemę iš lenktynių klubo. Pirmieji reguliarūs skrydžiai prasidėjo 1924 m.

1930-60

1933 m. įrengti pirmieji žvyruoti kilimo ir tūpimo takai. 1947-52 m. Kukso upės tėkmė buvo perkelta į kitą teritoriją, kad būtų daugiau žemės oro uostui, o kiti maži upeliai buvo užtvenkti. Kai 1920 m. Maskotas buvo paskelbtas aerodromu, jis buvo vadinamas Sidnėjaus oro uostu. 1953 m. jis buvo pervadintas Sidnėjaus (Kingsfordo Smitho) oro uostu pagal Australijos aviatoriaus pionieriaus Čarlzo Kingsfordo Smitho vardą. Pirmasis asfaltuotas kilimo ir tūpimo takas buvo 07-25, o kitas nutiestas 16R, nuo 1959 m. išsikišęs į Botanio įlanką ir skirtas dideliems reaktyviniams lėktuvams nutupdyti. 07-25 kilimo ir tūpimo taku daugiausia naudojasi lengvesni orlaiviai, nors dideli keturių variklių reaktyviniai lėktuvai vis dar leidžiasi šiuo kilimo ir tūpimo taku iš rytų, kai Sidnėjuje pučia pietvakarių vėjai. 16R šiuo metu yra ilgiausias Australijoje eksploatuojamas kilimo ir tūpimo takas - 14 300 pėdų (4 400 m) asfaltuoto ilgio ir 12 850 pėdų (3 920 m) tarp zebro slenksčių.

1960-2000

Septintajame dešimtmetyje prireikė naujo tarptautinio terminalo, kuris buvo pradėtas statyti 1966 m. pabaigoje. Naująjį pastatą 1970 m. gegužės 3 d. oficialiai atidarė karalienė Elžbieta II.

Pirmasis oro uoste nusileidęs "Boeing 747 Jumbo Jet" - "Pan American" lėktuvas "Clipper Flying Cloud" (N734PA) - atskrido 1970 m. spalio 4 d. Septintajame dešimtmetyje šiaurės-pietų kilimo ir tūpimo takas buvo pailgintas ir tapo vienu ilgiausių kilimo ir tūpimo takų pietų pusrutulyje. 1992 m. tarptautinis terminalas buvo padidintas ir nuo to laiko kelis kartus modernizuotas.

Problema tapo tik du vienas kitą kertantys kilimo ir tūpimo takai, todėl įvairios vyriausybės daugelį metų bandė padidinti Sidnėjaus oro uosto pajėgumą. Galiausiai buvo priimtas sprendimas įrengti trečiąjį kilimo ir tūpimo taką. Tai nepatiko netoli oro uosto gyvenantiems žmonėms. Trečiasis kilimo ir tūpimo takas buvo nutiestas lygiagrečiai su esamu pagrindiniu "šiaurės-pietų" kilimo ir tūpimo taku, visiškai ant Botanio įlankos atkovotos žemės). Siūlomas naujas oro uostas Sidnėjaus pakraštyje nebuvo plėtojamas.

Trečiasis kilimo ir tūpimo takas ir toliau kėlė problemų dėl padidėjusio orlaivių judėjimo, ypač virš daugelio vidinių priemiesčių. XX a. dešimtajame dešimtmetyje buvo įkurta partija "Be lėktuvų triukšmo", nors ji negavo nė vienos vietos parlamente. 1996 m. Hovardo vyriausybė pakeitė Sidnėjaus oro uosto veiklą. Jie apėmė šiuos pakeitimus:

• komendanto valandos, pagal kurias 2300-0600 val. neleidžiama judėti lėktuvais.
• pasukti kilimo ir tūpimo tako operacijas
• į oro uostą iš skirtingų krypčių atskrenda lėktuvai.
• naudoti skrydžio maršrutus virš vandens, ypač virš Botanikos įlankos.
• sumažinti triukšmą sumažinus galios nustatymus kylant.

2000-10

2002 m. Australijos vyriausybė Sidnėjaus oro uostą pardavė bendrovei "Southern Cross Airports Corporation Holdings Ltd". 82,93 % SACL akcijų priklauso "MAp Airports International Limited", priklausančiai "Macquarie Bank". Sydney Airport Intervest GmbH priklauso 12,11 %, o Ontario Teachers' Australia Trust - 4,96 %. SACL 99 metams nuomoja oro uostą, kuris tebėra Karūnos žemė.

Tarptautinis terminalas kelis kartus buvo didinamas. Kita rekonstrukcija bus vykdoma etapais per dvidešimt metų (2005-25 m.). Bus pastatytas daugiaaukštis biurų pastatas, daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė ir didesni tarptautiniai bei vidaus terminalai. Ši pertvarka ir kiti "Macquarie Bank" planai dėl oro uosto vertinami prieštaringai. Jiems nereikalinga teisinė vietos tarybų, kurios paprastai veikia kaip vietos planavimo institucija tokiems projektams, priežiūra.

Nuo 2006 m. balandžio mėn. dalis siūlomos plėtros buvo sumažinta.

Sidnėjaus oro uosto tarptautinis terminalas buvo rekonstruotas už 500 mln. dolerių ir baigtas 2010 m. viduryje. EUR, buvo įrengta nauja bagažo sistema, 7 300 m² (78 577 kv. pėdų) ploto parduotuvių ir keleivių laukimo salės bei atlikti kiti patobulinimai.

2010 m. kovo mėn. Australijos konkurencijos ir vartotojų teisių komisija pareiškė, kad kainos Sidnėjaus oro uoste yra per didelės. Ataskaitoje teigiama, kad Sidnėjaus oro uoste užfiksuotos didžiausios vidutinės kainos - 13,63 JAV dolerio vienam keleiviui, o Melburno oro uoste jos buvo mažiausios - 7,96 JAV dolerio. Trumpalaikės automobilių stovėjimo aikštelės kaina 2008-2009 finansiniais metais padidėjo beveik dvigubai - nuo 28 iki 50 JAV dolerių už keturias valandas. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad oro uostas piktnaudžiavo savo monopoline galia.

2010-2020

2011 m. gruodžio mėn. Sidnėjaus oro uostas pranešė, kad iki 2019 m. oro uostas bus padalytas į dvi oro linijų zonas, kuriose po vienu stogu bus teikiamos tarptautinės, vietinės ir regioninės paslaugos. 2 ir 3 terminalais naudotųsi "Qantas", "Jetstar" ir oro linijų aljanso "oneworld" narės. 1 terminalu naudotųsi "Virgin Australia" ir jos tarptautiniai partneriai. Kitos tarptautinės oro linijų bendrovės ir toliau skraidytų iš T1 terminalo.

Sidnėjaus oro uoste yra trys keleivių terminalai. Tarptautinį terminalą nuo kitų dviejų skiria kilimo ir tūpimo takas. Keleiviai, kuriems reikia suspėti į kitą skrydį, turi numatyti ilgesnį persėdimo laiką. Sidnėjaus oro uoste reikalaujama minimalaus persėdimo laiko:

• Nuo vietinio skrydžio iki vietinio skrydžio: 30 minučių
• Nuo vietinio skrydžio iki tarptautinio skrydžio - 1 valanda
• Nuo tarptautinio skrydžio iki vietinio skrydžio: 1 val. 15 min.
• Nuo tarptautinio skrydžio iki tarptautinio skrydžio: 1 valanda

Iš vieno terminalo į kitą važiuoja autobusas, kurio kaina - 5,50 Australijos dolerio.

1 terminalas

1970 m. gegužės 3 d. atidarytas 1 terminalas, kuris pakeitė senąjį Užjūrio keleivių terminalą. Nuo to laiko 1 terminalas buvo gerokai išplėstas. Šiandien jis vadinamas Tarptautiniu terminalu, esančiu šiaurės vakarinėje oro uosto dalyje. Jame yra 30 vartų (B salėje - 8-37 vartai ir C salėje - 50-63 vartai), kuriuos aptarnauja aerotiltai, taip pat keletas nutolusių aikštelių. Jame yra vietos lėktuvams "Airbus A380", kurie skraidina maršrutais į Singapūrą ("Singapore Airlines"), Londoną per Singapūrą ir Los Andželą ("Qantas"), Dubajų ir Oklendą ("Emirates"). Terminalo pastate yra trys aukštai, po vieną atvykimo, išvykimo ir oro linijų biurų. Išvykimo lygyje yra 20 eilių registracijos stalų, kiekvienoje jų - po 10 atskirų stalų, iš viso 200 registracijos stalų. Ant terminalo stogo taip pat įrengta apžvalgos aikštelė. Terminale yra šešios oro linijų salės: Dvi "Qantas", po vieną "Air New Zealand", "Singapore Airlines", "Malaysia Airlines" ir "Emirates". 2010 m. terminalas buvo iš esmės pertvarkytas už 500 mln. dolerių. Padidinta prekybos zona, išvykstančiųjų muitinės operacijos perkeltos į vieną vietą, o terminalo plotas padidėjo iki 254 000 kv. m.

2 terminalas

Oro uosto šiaurės rytinėje dalyje esančiame 2 terminale anksčiau buvo įsikūrusi "Ansett Australia" vidaus skrydžių bendrovė. Jame įrengta 15 stovėjimo aikštelių su aerotrebais ir keletas nekontaktinių aikštelių. Šiandien jame aptarnaujamos "Virgin Australia", "Jetstar", "Tiger Airways", "Regional Express Airlines", "Aeropelican Air Services" ir "Qantaslink" paslaugos, kurias teikia "Eastern Australia Airlines". Čia yra "Qantas", "Virgin Australia" ir "Regional Express Airlines" oro linijų salonai.

3 terminalas

3 terminalas yra vidaus skrydžių terminalas, kuriame vykdomi "Qantas" ir "Qantaslink" skrydžiai į Kanberą. Jame buvo įsikūrusi oro bendrovė "Trans Australia Airlines" (vėliau pavadinta "Australian Airlines"). Kaip ir 2 terminalas, jis yra šiaurės rytinėje dalyje. Dabartinis terminalo pastatas iš esmės pastatytas XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje atlikus plėtrą. Čia yra 14 stovėjimo aikštelių su aerotrebais, įskaitant dvi su dvigubais aerotrebais. 3 terminale yra didelė "Qantas Club" salė, taip pat verslo klasės ir "Chairmans" salės. 3 terminale taip pat yra "paveldo kolekcija", į kurią įtraukti daiktai iš "Qantas" 90-ies metų veiklos. Iš jos taip pat atsiveria vaizdas į oro uostą ir ja naudojasi lėktuvų stebėtojai. Jis yra šalia 13 vartų.

Kiti terminalai

Sidnėjaus oro uoste buvo įrengtas ketvirtasis keleivių terminalas, esantis į rytus nuo 2 terminalo. Anksčiau jis buvo vadinamas "Domestic Express" ir juo naudojosi "Regional Express Airlines", "Virgin Blue" (dabar žinoma kaip "Virgin Australia") ir "Impulse Airlines". Dabar jame kaip biurų pastate įsikūrusios bendrovės "DHL Express" ir "Tasman Cargo Airlines".

Krovinių terminalas yra į šiaurę nuo 1 terminalo. Jis naudojamas tarptautinėms krovinių vežimo operacijoms, išskyrus oro bendrovės "Tasman Cargo Airlines" transtasmanines paslaugas.

1995 m. Australijos vyriausybė parlamente priėmė įstatymą "Sidnėjaus oro uosto komendanto valandos įstatymas". Juo apribotos oro uosto darbo valandos. Tai buvo padaryta siekiant sustabdyti skundus dėl orlaivių keliamo triukšmo. Pagal komendanto valandą orlaiviams neleidžiama kilti ir leistis nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto. Kai kurie specialūs skrydžiai leidžiami nuo 23 val. vakaro iki vidurnakčio ir nuo 5 val. ryto iki 6 val. ryto pagal įstatymo 12 straipsnį.

Esant blogoms oro sąlygoms, skrydžiai dažnai vėluoja, o vėluojančių skrydžių keleiviai negali keliauti tą dieną. Nuo 2009 m. keturios oro transporto bendrovės buvo nubaustos už nusileidimą uždarytu laiku. Didžiausia bauda yra 550 000 Australijos dolerių.

Geležinkelio

Iš miesto į oro uostą galima nuvykti "Airport Link" požeminio geležinkelio linija. Tarptautinė geležinkelio stotis yra po tarptautiniu terminalu, o vietinė geležinkelio stotis - po automobilių stovėjimo aikštele tarp vietinių terminalų (2 ir 3 terminalo). Nors stotys priklauso "Cityrail" tinklui, jos yra privačios ir eksploatuojamos "Airport Link". Keleiviai turi sumokėti 11,80 JAV dolerio stoties mokestį arba "vartų mokestį". Šis mokestis pridedamas prie traukinio bilieto kainos.

Į oro uostą važiuoja įprasti priemiestiniai traukiniai. Skirtingai nei specialiuose kitų oro uostų traukiniuose, juose nėra specialių nuostatų, skirtų keleiviams su bagažu. Į oro uostą jie nevažiuoja greitaisiais traukiniais, o prieš traukiniams atvykstant į oro uostą visos vietos gali būti užimtos keleiviais.

Autobusas

Sidnėjaus autobusai kursuoja 400-uoju maršrutu iš Burwoodo į Bondi Junction geležinkelio stotį ir sustoja tarptautiniame ir vietiniame terminaluose. Jis jungia rytinius priemiesčius, vidinius vakarinius ir Sent Džordžo rajonus su oro uostu.^[] Privatūs maršrutiniai autobusai taip pat veža į oro uostą iš Sutherlando grafystės, Mėlynųjų kalnų ir Centrinės pakrantės.

Kelias

Sidnėjaus oro uostas turi susisiekimą visomis kryptimis. Greičiausias susisiekimas su miesto centru - greitkelis Southern Cross Drive (M1). Vienintelis kitas greitkelis - pietvakarių greitkelis M5 (įskaitant rytinį greitkelį M5) - jungia oro uostą su pietvakariniais Sidnėjaus priemiesčiais.

Aplink oro uostą nutiestas žiedinis kelias. General Holmes Drive yra tunelis po pagrindiniu šiaurės-pietų kilimo ir tūpimo taku ir trimis riedėjimo takais, taip pat lėktuvų apžvalgos aikštelė. Oro uosto viduje iš dalies žiedinis kelias jungia vidaus terminalą su valdymo bokštu, bendrosios aviacijos zona, automobilių nuomos bendrovių saugojimo aikštelėmis, ilgalaikių automobilių stovėjimo aikštele, sraigtasparnių aikštele, įvairiomis mažmeninės prekybos operacijomis ir viešbučiu. Saugomoje teritorijoje, skirtoje tik oro uosto transporto priemonėms, eina perimetrinis kelias.

Oro uoste veikia kelios oficialios automobilių stovėjimo aikštelės:

• Vidaus trumpalaikis
• Vidaus Nuotolinis ilgalaikis
• Tarptautinis trumpalaikis / ilgalaikis.

Aplink oro uostą taip pat yra daug privačių automobilių stovėjimo aikštelių įmonių, kurios yra pigesnės nei oficialios automobilių stovėjimo aikštelės. Jos į oro uostą veža nemokamais autobusais.

Pėsčiųjų ir dviračių

Tarptautinis terminalas yra šalia plataus pėsčiųjų ir dviračių tako. Jis jungia Maskotą ir Sidnėjaus miestą šiaurės rytuose su Tempe (pėsčiųjų tiltu per Aleksandros kanalą) ir Botany Bay pietvakariuose. Visuose terminaluose įrengti dviračių stovai, juos taip pat lengva pasiekti pėsčiomis iš aplinkinių rajonų.

• 1950 m. birželio 18 d. "Ansett Airways" lėktuvas "Douglas DC-3", besiruošiantis kilti nuo buvusio Sidnėjaus 22-ojo kilimo ir tūpimo tako, atsitrenkė į geležinkelio liniją, kertančią kilimo ir tūpimo taką, kertantį anglies traukinį ir nuo jo nuriedėjo. Buvo sužeistas tik antrasis pilotas.
• 1961 m. lapkričio 30 d. "Ansett-ANA" 325-ojo reiso lėktuvas "Vickers Viscount" netrukus po pakilimo sudužo Botanio įlankoje. Lėktuvui įskridus į audrą, sugedo dešinysis sparnas. Žuvo visi 15 lėktuve buvusių žmonių.
• 1969 m. gruodžio 1 d. "Boeing 707-321B N892PA", skridęs "Pan Am" reisu Nr. 812, kildamas dėl paukščių smūgių nuvažiavo nuo pakilimo tako. Buvo pažeistas antrasis variklis ir neteko galios. Kilimas buvo nutrauktas. Lėktuvas sustojo 560 pėdų (170 m) už 34 kilimo ir tūpimo tako (dabar 34L kilimo ir tūpimo takas) pabaigos. Avarijos metu 2 numeriu pažymėtas variklis trenkėsi į žemę ir buvo pažeistas. Priekinė ir kairioji pagrindinės važiuoklės dalys nesuveikė ir orlaivis sustojo remiamas 1 ir 2 variklių, priekinės dalies ir likusios pagrindinės važiuoklės dalies. 125 keleiviai ir 11 įgulos narių nenukentėjo.
• 1980 m. vasario 21 d. iš Sidnėjaus oro uosto pakilusiam lėktuvui "Beechcraft Super King Air" VH-AAV sugedo variklis. Pilotas lėktuvu grįžo į oro uostą ir bandė nusileisti, bet atsitrenkė į jūros sieną. Per avariją žuvo visi 13 lėktuve buvusių žmonių.
• 1994 m. balandžio 24 d. "Douglas DC-3 VH-EDC", priklausančiam bendrovei "South Pacific Airmotive", vykdant užsakomąjį skrydį į Norfolko salą, netrukus po pakilimo sugedo variklis. Lėktuvas nusileido Botanio įlankoje. Visi keturi įgulos nariai ir 21 keleivis saugiai išsigelbėjo.