Stovintieji akmenys
Stovintieji akmenys arba menhyrai - tai vertikaliai į žemę įkalti akmenys. Juos Britų salose ir Bretanėje pastatė neolito žmonės, jų pasitaiko ir kitur pasaulyje.
Tai gali būti pavieniai akmenys, ratai, eilės ar jų grupės. Jų datos dažniausiai siekia nuo 4000 m. pr. m. e. iki 1500 m. pr. m. e. Kadangi neolito žmonės neturėjo rašto, apie jų naudojimą žinome nedaug. Paprastai manoma, kad jie buvo naudojami ir praktiniais tikslais (susirinkimų vieta), ir apeiginiais ar religiniais tikslais. Prie kai kurių šių akmenų rasta keramikos dirbinių leidžia manyti, kad kai kurie iš jų Europoje priklausė vadinamajai "Beakerių kultūrai".
Jų forma paprastai būna nelygi ir kvadratinė, dažnai siaurėjanti į viršų. Menhyrų galima rasti visoje Europoje, Afrikoje ir Azijoje, tačiau daugiausiai jų yra Vakarų Europoje, ypač Britų salose (Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje) ir Bretanėje. Šiose vietovėse yra apie 50 000 megalitų. Stovinčius akmenis paprastai sunku datuoti, tačiau po kai kuriais Vakarų Europoje rasta keramikos, siejamos su beikerių tauta. Jie buvo pastatyti kaip megalitinės kultūros, klestėjusios Europoje ir už jos ribų, dalis.
Jei jie yra grupėmis, dažnai apskritimo, ovalo, henge ar pasagos formos, jie kartais vadinami megalitiniais paminklais. Tai senovinių religinių apeigų vietos, kartais jose būna laidojimo kamerų. Radiokarboninio datavimo ir medžių žiedų kalibravimo pasiekimai padėjo geriau pažinti jų atsiradimo laiką. Kai kuriose archeologinėse vietovėse galima rasti medinių hengų liekanų. Vudhendžas (Woodhenge) buvo hendžas ir medinis rato paminklas Stounhendžo pasaulio paveldo vietovėje Viltšyre, Anglijoje. Jis yra už 2 mylių (3,2 km) į šiaurės rytus nuo Stounhendžo.
Piktų stovintis akmuo, Aberlemno, Škotija
Ardgroom akmenų ratas, Airija
Géant du Manio - 6,5 m aukščio menhiras Karnake, Bretanėje.
Kalanišo stovintys akmenys Išoriniuose Hebriduose
Istorija
Beveik nieko nežinoma apie menhyrus stačiusių žmonių socialinę organizaciją ar religinius įsitikinimus. Nėra net jų kalbos pėdsakų. Žinome, kad jie laidojo savo mirusiuosius, mokėjo auginti javus, ūkininkauti, gaminti keramiką, akmeninius įrankius ir papuošalus. Kai kurie naujausi Bretanės megalitų tyrimai rodo, kad jų kilmė yra daug senesnė, galbūt prieš šešis-septynis tūkstančius metų. Šiuo metu tai nėra visuotinai pripažįstama.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra stovintys akmenys?
A: Stovintys akmenys, dar vadinami menhirais, yra dideli akmenys, vertikaliai įkalti į žemę.
K: Kada jie buvo pastatyti?
A: Juos pastatė neolito žmonės Britų salose ir Bretanėje tarp 4000 m. pr. m. e. ir 1500 m. pr. m. e.
K: Kokia jų paskirtis?
A.: Paprastai manoma, kad jie buvo skirti praktiniams tikslams (susirinkimų vieta) ir apeigoms ar religijai.
K: Kur jų galima rasti?
A: Menhirų galima rasti visoje Europoje, Afrikoje ir Azijoje, tačiau daugiausiai jų yra Vakarų Europoje, ypač Britų salose (Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje) ir Bretanėje. Šiose vietovėse yra apie 50 000 megalitų.
Klausimas: Iš kur žinome, kada jie buvo pastatyti?
Atsakymas: Stovinčius akmenis paprastai sunku datuoti, tačiau po kai kuriais iš jų Vakarų Europoje rasta keramikos, siejančios juos su beikerių tauta. Radiodanglies datavimas ir medžių žiedų kalibravimas taip pat prisidėjo prie mūsų žinių apie jų atsiradimo laiką.
Klausimas: Ar stovintys akmenys visada yra pavieniai akmenys?
Atsakymas: Ne, kartais jie būna grupėmis, sudarančiomis apskritimus, linijas ar pasagos formos darinius, kurie vadinami megalitiniais paminklais. Šiose vietose dažnai būna laidojimo kameros, naudojamos senovinėms religinėms apeigoms.
K: Ar Vudhendžas yra hendžo formacijos pavyzdys?
Atsakymas: Taip, Vudhendžas - tai hendžas ir medinis ratas, esantis už 2 mylių (3,2 km) į šiaurės rytus nuo Stounhendžo, Stounhendžo pasaulio paveldo vietovėje Viltšyre, Anglijoje.
