Sudeley pilis – istorinė pilis netoli Winchcombe, Glosteršyre, Anglijoje, Jungtinėje Karalystėje. Ji svarbi tiek dėl savo architektūros, tiek dėl ryšių su Anglijos valdovais ir žymiais to meto asmenimis. Pagrindinė pilies dalis, kurią ilgiau matome istoriniuose šaltiniuose, buvo pastatyta 1441 m. Ralfu Boteleriu, tačiau dėl politinių neramumų netrukus patyrė nuosavybės pasikeitimus: ji buvo konfiskuota Anglijos karaliaus Edvardo IV ir atiduota jo broliui, vėliau tapusiam Anglijos karaliumi Ričardu III, o šis ją perdavė savo dėdei Džasperui Tudorui, Bedfordo kunigaikščiui.
Renesanso laikotarpis ir karališkieji ryšiai
Kai Angliją paveldėjo Henrikas VIII, Sudeley pilis tapo karūnos nuosavybe. 1535 m. joje lankėsi Henrikas su savo antrąja žmona Anne Boleyn, tačiau vėliau pilis kurį laiką buvo palikta be tinkamos priežiūros. Po Henriko mirties valdžią perėmus Edvardui VI, pilis buvo suteikta jo dėdei Tomui Seimūrui. Tomas tapo Sudelio lordu ir vedė karaliaus našlę Kotryną Parr. Jis pradėjo pilį atnaujinti, kad ja galėtų naudotis karalienė, tačiau iš tų pertvarkymų šiandien išliko tik vienas kambarys.
Gyventojai ir dvaras
Seimūras ir Kotryna persikraustė į pilį su visais savo tarnais: damomis, namų šeimininkais ir sargybiniais. Pilyje gyveno daugiau kaip 100 žmonių, todėl tai buvo tikras didelis dvaras. Tarp žymių asmenybių, susijusių su Sudeley, buvo ledi Jane Grey, kuri buvo Seimūro globotinė, taip pat jaunoji Anglijos karalienė Elžbieta I, kuri Sudeley lankėsi ir vėliau.
Kotryna Parr mirė pagimdžiusi dukterį Mariją Sudeley pilyje ir buvo palaidota Šv. Marijos (St Mary) koplyčioje, kuri priklauso piliui. Jos kapas buvo atrastas 1728 m., kai pilis ir koplyčia buvo sugriautos per Anglijos pilietinį karą, o vėliau – 1817 m. – Sudelio rektorius pasirūpino jos perlaidojimu.
Politiniai nuostoliai ir paveldėtojai
Dėl Tom Seimūro ambicijų jis buvo suimtas ir nuteistas mirties bausme; po jo nukryžiavimo (arba nukirsdinimo) Sudelio pilis atiteko Kotrynos broliui Viljamui Parrui, Notamptono markizui. Tačiau ir iš Parro nuosavybė vėliau buvo atimta, kai jis įsivėlė į politinį skandalą, susijusį su ledi Jane Grey – bandymu paskelbti ją karaliene.
1554 m. Anglijos karalienė Marija I perdavė Sudelio pilį Džonui Brydžesui, lordui Čandosui. Pilis išliko jo ir jo palikuonių nuosavybe per visą Anglijos karalienės Elžbietos I valdymo laikotarpį. Elžbieta I buvo priimta Sudeley pilyje tris kartus; viena iš įsimintinų progų buvo įspūdinga puota, surengta 1592 m. minint Ispanijos armados pralaimėjimo metines.
Pilis per karus, nykimas ir atgaivinimas
Sudeley pilis patyrė didelių nuostolių per Anglijos pilietinį karą – ji buvo nugriauta (ar „slighted“) ir ilgiau laikyta apleista. Daug pastatų ir koplyčių buvo pažeisti, dėl ko vėlesniais amžiais buvo atliekami kasinėjimai ir atradimai, tarp jų ir Kotrynos kapas. Nuo XIX a. pilis pradėta atstatinėti ir tvarkyti; vėliau XX a. bei XXI a. rūpestingi savininkai atkūrė dalį pastatų ir sukūrė tvarkingus sodus, kurie šiandien pritraukia lankytojus.
Sudeley pilis šiandien
Šiandien Sudeley pilis yra vienas iš populiarių turistinių objektų Gloucestershire regione. Lankytojai gali apžiūrėti likusias pilies dalis, aplankyti Šv. Marijos koplyčią su Kotrynos Parr kapas, pasivaikščioti po išpuoselėtus sodus, susipažinti su parodomis apie pilies istoriją ir dalyvauti įvairiuose renginiuose. Pilis taip pat dažnai naudojama kaip vieta privačioms šventėms ir vestuvėms dėl savo vaizdingos aplinkos.
Jei planuojate apsilankyti: Sudeley yra lengvai pasiekiama iš Winchcombe ir apylinkių; atvykus verta pasitikslinti oficialioje svetainėje ar vietinėje informacijoje apie darbo laiką, bilietų kainas ir specialius renginius. Lankytojai taip pat dažnai domisi galimybe aplankyti St Mary koplyčią – vietą, kurioje ilsisi viena iš žymiausių pilies gyventojų, Kotryna Parr.
Apibendrinant: Sudeley pilis – tai vieta, kur istorija susilieja su asmeninėmis likimo linijomis: nuo viduramžių statytojų iki karališkųjų svečių, per karo griuvėsius iki šiuolaikinių atkūrimo pastangų. Ji tebėra svarbi tiek istorikams, tiek lankytojams, ieškantiems angliško paveldo ir ramios istorinės aplinkos.
