Cisternos mūšis - mūšis Antrojo pasaulinio karo metais. Jis įvyko 1944 m. sausio 30–vasario 2 d. netoli Cisternos (Cisterna di Latina), Italijoje. Tai buvo Ancijo mūšio, vykusio po operacijos „Šinglis“ (Operation Shingle), dalis. Mūšio tikslas – užkirsti kelią vokiečių kontratakoms ir išplėsti sąjungininkų kontrolę už Ancijo paplūdimių ribų – nesėkmingas.

Fonas

Operacija „Šinglis“ prasidėjo 1944 m. sausio 22 d. sąjungininkų išsilaipinimu prie Ancijo. Jos strateginis tikslas buvo apeiti vokiečių Gustav liniją ir palengvinti kelią į Romą. Sausio pabaigoje VI JAV korpuso pajėgos, kurias tuo metu valdė generolas John P. Lucas, stengėsi išplėsti paplūdimio galvą į užnugarį ir užimti svarbias vietoves, tarp jų miestelį Cisterna, kad būtų sustiprintas sąjungininkų stovis regione.

Mūšio eiga

Sausio 25–27 d. 3-iosios pėstininkų divizijos puolimas bandė užimti Cisterną, tačiau užėmimas nebuvo galutinai įvykdytas. Sausio 30 d. sąjungininkų planuose dalyvavo ir specialios reindžerių (rangerių) grupės, kurioms buvo pavesta prasiskverbti į vokiečių užnugarį ir užimti miestą iš vidaus, sudarant sąlygas pagrindinėms pajėgoms pulti. Reindžerių operacija susidūrė su vokiečių paruošta gynyba ir kontratakomis.

Vokiečių pajėgos panaudojo vietovės reljefą, tankus, pėstininkus ir artileriją, kad užkirstų kelią sąjungininkų judėjimui. Dėl ribotos žvalgybos informacijos ir netiksliai įvertintų priešų pajėgumų reindžerių grupės pateko į spąstus: daugelis jų buvo sunaikinti arba paimti į nelaisvę. 3-iosios divizijos puolimas nesugebėjo pramušti vokiečių linijų ir užimti Cisternos.

Pasekmės ir reikšmė

Mūšis baigėsi aiškia Vokietijos taktine pergale. Dėl pralaimėjimo reindžerių vienetams patirtos didelės netektys — daug karių žuvo arba pateko į nelaisvę — ir tai smarkiai sumažino reindžerių kovinę galią regione. Cisternos pralaimėjimas taip pat atidėjo VI korpuso ir sąjungininkų bandymus išplėsti pajėgas už Ancijo paplūdimių ir prailgino kovas jūros išsilaipinimo sektoriuje.

Po mūšio generolas Lucas sulaukė kritikos dėl atsargios taktikos ir sprendimų, susijusių su pajėgų panaudojimu; vėliau vadovavimo struktūroje įvyko pasikeitimų. Ilgalaikėje perspektyvoje Ancijo operacija galutinai baigėsi sąjungininkų išsiveržimu iš paplūdimių ir Romos užėmimu 1944 m. gegužę, tačiau Cisternos mūšis išliko kaip pamoka apie rizikas, kylančias bandant greitai išnaudoti pajėgų išsilaipinimus be pakankamos žvalgybos ir priešų pajėgų vertinimo.

Atminimas

Mūšis prie Cisternos dažnai minimas kaip viena iš brangių pamokų Anzio kampanijoje: pavyzdys, kaip net ir specialiosios pajėgos gali būti pažeidžiamos dėl informacijos trūkumo ir netinkamo koordinavimo su pagrindinėmis pajėgomis. Reindžerių nuostoliai Čia prisimenami JAV karinių įrašų ir veteranų pasakojimuose, o pats mūšis turi svarbią vietą Anzio/Monte Cassino kampanijos istorijoje.