Projektas: Bleiro ragana

Istorija

1994 m. spalį kino studentai Heather Donahue, Michaelas C. Williamsas ir Joshua Leonardas ėmėsi kurti dokumentinį filmą apie legendinę Blairo raganą. Jie keliauja į Burkittsvilį Merilando valstijoje, kurio miestelis anksčiau vadinosi Blair. Jie ima interviu iš vietos gyventojų apie legendą apie Bleiro raganą. Vietos gyventojai jiems pasakoja apie Rustiną Parrą, eremitą, kuris XX a. ketvirtajame dešimtmetyje pagrobė septynis vaikus ir nusivedė juos į savo namą miške, kur juos kankino ir nužudė. Parras vaikus į savo namo rūsį atvesdavo poromis, priversdamas pirmąjį vaiką stovėti veidu į kampą ir klausytis savo draugo šūksnių, kai jis žudė antrąjį vaiką. Tada Parras nužudydavo pirmąjį vaiką. Vėliau Parras prisipažino esąs beprotis, sakydamas, kad XVIII a. pakartos raganos Elly Kedward dvasia kurį laiką jį terorizavo ir pažadėjo palikti jį ramybėje, jei jis nužudys vaikus. Trys mokiniai taip pat apklausia vietos ekscentrikę Mary Brown, kuri papasakoja, kad vaikystėje buvo susidūrusi su Blairo ragana.

Antrąją dieną mokiniai pradeda tyrinėti šiaurinės Burkitsvilio dalies miškus, ieškodami Blairo raganos įrodymų. Pakeliui žvejys juos įspėja, kad miške vaidenasi, ir prisimena, kad matė keistą iš vandens kylantį rūką. Moksleiviai žygiuoja prie Karsto uolos, kur XIX a. buvo rasti penki ritualiniu būdu nužudyti vyrai, o paskui apsistoja nakvynei. Kitą dieną jie keliauja gilyn į mišką, nors ir nežino tikslios savo buvimo vietos žemėlapyje. Galiausiai jie aptinka, kaip atrodo, senas kapines su septyniais nedideliais karstais. Jie netoliese įrengia stovyklą, o sutemus grįžta į kapines. Vėliau tamsoje jie išgirsta traškesius, kurie, atrodo, sklinda iš visų pusių, ir daro prielaidą, kad juos seka gyvūnai arba vietiniai gyventojai.

Tą pačią dieną jie bando grįžti į savo automobilį, bet neranda kelio; jie bando iki nakties, kol yra priversti įrengti stovyklą. Tą naktį jie vėl išgirsta spragsinčius garsus, bet nieko nemato. Kitą rytą jie pastebi, kad naktį aplink jų palapinę buvo pastatyti trys kerai. Jiems toliau bandant rasti kelią iš miško, Heather supranta, kad dingo jos žemėlapis, o Maikas vėliau atskleidžia, kad praėjusią dieną iš nusivylimo jį įmetė į upelį. Džošas ir Heter supyksta ant Maiko. Tada jie supranta, kad dabar yra beviltiškai pasiklydę, ir nusprendžia tiesiog "eiti į pietus". Netrukus jie aptinka daugybę ant medžių pakabintų humanoidinių lazdų figūrų. Tą naktį jie išgirsta daugiau keistų garsų, tarp jų - vaikų ir keistų "morfuojančių" garsų. Kai palapinę sudrebina nežinoma jėga, jie paniškai pabėga ir iki ryto slepiasi miške. Grįžę į palapinę, jie pamato, kad jų daiktai išmėtyti, o Džošo įranga padengta gleivėmis, todėl jiems kyla klausimas, kodėl nukentėjo tik jo daiktai. Dienai įsibėgėjus, jie apeina rąstą virš upelio, kuris buvo toks pat, kaip ir anksčiau, nors visą dieną keliavo tiesiai į pietus, ir vėl įkuria stovyklą, visiškai demoralizuoti dėl to, kad visą dieną, regis, praleido eidami ratu, o Džošas lauke budėjo sargyboje.

Kitą rytą Džošas dingsta. Kurį laiką jo ieškoję, Maikas ir Heather galiausiai nutraukia stovyklą ir pamažu keliauja toliau. Tą naktį jie išgirsta tamsoje šaukiantį Džošą, bet nesugeba jo rasti. Kitą rytą Heather prie jų palapinės randa lazdų ir audinių ryšulį. Vėliau apžiūrėjus paaiškėja, kad jame yra krauju permirkusios Džošo marškinių atraižos, taip pat dantys ir plaukai, tačiau ji apie tai Maikui neužsimena.

Tą vakarą Heather įrašo, kaip atsiprašo savo projekto prodiuserių ir šeimos narių, ir pradeda verkti, pagaliau pripažindama savo likimą. Vėliau jie vėl išgirsta Džošą šaukiantis pagalbos, tačiau šįkart jie seka paskui juos ir miške aptinka apleistą namą. Ant namo fasado kabo ta pati žmogaus lazdos figūrėlė, kurią jie matė miške. Maikas bėga į viršų, sekdamas balsą, o Heather bando sekti paskui. Tada Maikas tvirtina, kad rūsyje girdi Džošą. Jis seka paskui garsą ir, po, atrodo, kovos, nutyla ir krenta ant grindų. Heather nubėga į rūsį šaukdama Maiką, bet ji negirdi Maiko. Tada ji įeina į rūsį ieškodama abiejų vyrų, ir jos kamera užfiksuoja Maiką, atsirėmusį į sieną. Tada Heather rėkia, kai ji ir jos fotoaparatas nukrenta ant grindų. Pasibaigus filmuotai medžiagai įsivyrauja tik tyla.

Produkcija

"Blair Witch Project" sukūrė filmo kūrėjai. Scenarijus buvo parašytas 1988 m. Jis prasidėjo nuo 68 puslapių konspekto, o dialogai turėjo būti improvizuojami. Pasak filmo režisierių, jie žurnale "Back Stage" paskelbė ieškantys aktorių, turinčių stiprių improvizacinių gebėjimų. Buvo surengta labai neoficiali improvizacinė perklausa, siekiant susiaurinti bendrą 2000 aktorių skaičių. Kalbėdamiesi su filmo investuotojais, jie pristatė aštuonių minučių trukmės dokumentinį filmą kartu su laikraščių ir naujienų medžiaga. Šis dokumentinis filmas, iš pradžių pavadintas "Blair Witch Project: The Story of Black Hills Disappearances" ("Juodųjų kalvų dingimo istorija") sukūrė kompanija "Haxan Films". Filme Blairo ragana, pasak legendos, yra Elly Kedward, moters, 1785 m. už raganavimą ištremtos iš Blairo miestelio (dabartinio Burkittsvilio), vaiduoklis. Režisieriai įtraukė šią legendos dalį ir aliuzijas į Salemo raganų teismus bei "The Crucible", kad sužaistų neteisybės, padarytos raganomis vadinamoms moterims, temomis. Jiems įtakos turėjo filmai "Švytėjimas" (The Shining), "Svetimas" (Alien) ir "Omen" (The Omen). Įtakos turėjo ir "Žandikauliai", tikriausiai dėl to, kad ragana visą filmą buvo paslėpta nuo žiūrovo, taip priverčiant laukti nežinomybės.

Filmas buvo filmuojamas tik aštuonias dienas 1998 m. spalį. Didžioji filmo dalis nufilmuota mažame Senekos upelio valstybiniame parke Montgomerio apygardoje, Merilando valstijoje, nors kelios scenos nufilmuotos tikrame Burkittsvilio mieste. Kai kurie filme apklausti miestiečiai nebuvo aktoriai, o kai kurie buvo pasodinti aktoriai, nežinomi pagrindinei aktorių grupei. Donahue niekada anksčiau nebuvo dirbęs su kamera, todėl dvi dienas praleido "greituosiuose kursuose". Donahue sakė, kad savo personažą kūrė pagal režisieriaus, su kuriuo kadaise dirbo, pavyzdį, minėdama personažo pasitikėjimą savimi, kai viskas vyksta pagal planą, ir sumišimą krizės metu. Trys aktoriai visą filmą nufilmavo naudodami tik dvi kameras. Jie filmavo naudodami Heather vaizdo kamerą ir 16 mm kamerą, kuria galima įrašyti nespalvotą vaizdą. Akivaizdus rankinės kameros naudojimas ir stambiagrūdis vaizdas akivaizdžiai palaiko filmo dokumentiškumo įspūdį. Keistas įrašymo metodas taip pat pagrįstas aktoriais, kurie detaliai nežinojo filmo istorijos. Trys aktoriai buvo išvilkti į mišką ir beveik kankinami šalto oro, maisto trūkumo ir bauginančių garsų.

Filmavimo metu aktoriai gaudavo užuominų apie kitą savo buvimo vietą, kurias jiems pranešdavo dėžėse nuo pieno, kuriose buvo rastos pasaulinės padėties nustatymo palydovinės sistemos. Jiems buvo duodami individualūs nurodymai, kuriuos jie naudojo improvizuodami tos dienos veiksmą. Iš Merilendo odontologo buvo gauti dantys, kurie filme buvo naudojami kaip žmonių palaikai. Paveikti prodiuserio Greggo Hale'o prisiminimų apie jo karinius mokymus, kurių metu "priešo kareiviai" tris dienas medžiojo praktikantą laukinėje vietovėje, režisieriai dieną personažus toli perkėlė, o naktį juos persekiojo ir atėmė maistą.

Beveik 19 valandų naudingos filmuotos medžiagos teko sumontuoti iki 90 minučių. Montažas užtruko daugiau nei aštuonis mėnesius. Iš pradžių tikėtasi, kad filmas pateks į kabelinę televiziją, ir filmo kūrėjai nesitikėjo, kad jis bus išleistas plačiu mastu. Pradinės trijų Centrinės Floridos universiteto filmo kūrėjų investicijos siekė apie 35 000 JAV dolerių. Bendrovė "Artisan" filmą įsigijo už 1,1 mln. dolerių, tačiau jo pardavimui išleido 25 mln. dolerių. Aktoriai pasirašė "nedidelę" sutartį, pagal kurią gavo dalį pelno, gauto iš filmo išleidimo.

Metų eigoje buvo išplatintas gamybos biudžeto sąrašas, kuriame buvo nurodyta, kad jis siekia vos 20 000 JAV dolerių. Viename interviu S. Sánchezas atskleidė, kad, pirmą kartą baigus pagrindinį filmavimą, buvo išleista apie 20-25 tūkst. dolerių. Kitais duomenimis, galutinis biudžetas svyravo nuo 500 000 iki 750 000 JAV dolerių.

Priėmimas

Filmas "Blair Witch Project" visame pasaulyje uždirbo 248 639 099 JAV dolerių, palyginti su galutiniu biudžetu, kuris svyravo nuo 20 000 iki 750 000 JAV dolerių. Filmas sulaukė teigiamų kritikų atsiliepimų. Rotten Tomatoes teigimu, iš 133 filmo recenzijų 85 % buvo teigiamos.

Rogeris Ebertas iš "Chicago Sun Times" filmui skyrė keturias iš keturių žvaigždučių. Jis pavadino jį "nepaprastai efektyviu siaubo filmu". Portale Filmcritic.com jis buvo įvardytas kaip 50-oji geriausia visų laikų filmo pabaiga. Kritikai gyrė Donahue atsiprašymą į kamerą filmo pabaigoje, sakydami, kad jis sukels "košmarus dar daugelį metų"; Rodžeris Ebertas parodė, kiek ši seka skiriasi nuo paskutinių Roberto Skoto dienoraščio įrašų, kai jis mirtinai sušalo Antarktidoje. Donahue teigė, kad dėl to, jog ji vaidino šiame filme, kilo nemaža priešiška reakcija. Dėl jos teiginių ji susidūrė su grasinimais ir sunkiai įsidarbino.

Manoma, kad "Blair Witch Project" yra pirmasis plačiai išleistas filmas, parduodamas daugiausia internetu. Oficialioje filmo interneto svetainėje buvo pateikiami suklastoti policijos pranešimai ir "kronikos" stiliaus interviu. Dėl to žiūrovai ir kritikai iš pradžių manė, kad tai tikras dokumentinis filmas apie "dingusius" paauglius. Tai papildė įtikinamą filmo "rastos filmuotos medžiagos" stilių ir sukėlė karštas diskusijas internete dėl to, ar filmas yra tikras dokumentinis filmas, ar fikcija.

Filmas "Blair Witch Project" buvo apdovanotas Pasaulio kino kritikų apdovanojimu už geriausią scenarijų ir pelnė "Independent Spirit" Johno Cassaveteso apdovanojimą. 2008 m. žurnalas "Entertainment Weekly" pavadino filmą "The Blair Witch Project" vienu iš "100 geriausių 1983-2008 m. filmų" ir skyrė jam 99 vietą. 2006 m. Čikagos kino kritikų asociacija įtraukė jį į "100 baisiausių filmų" sąrašą, užimdamas 12 vietą.

Nepaisant teigiamų atsiliepimų, filmas buvo nominuotas 1999 m. Razzie apdovanojimui už blogiausią filmą. Heather Donahue laimėjo Razzie apdovanojimą už blogiausią aktorės vaidmenį. Filmas taip pat tapo prieštaringai vertinamas dėl drebančios filmuotos medžiagos, ypač dėl finalinės scenos, kurioje operatorius su kamera bėga laiptais žemyn. Kai kuriuos žiūrovus pykino nuo judesių ir net vėmė.

tęsiniai

Tęsinys "Šešėlių knyga": 2000 m. rudenį buvo išleistas filmas "Blair Witch 2", tačiau dauguma kritikų jį įvertino prastai. Tais pačiais metais buvo paskelbta apie trečiąją dalį, tačiau ji nebuvo išleista. 2009 m. rugsėjo 2 d. paskelbta, kad trečiąjį filmą kuria režisieriai Eduardo Sanchezas ir Danielis Myrickas.

Pradžia žiniasklaida

1999 m. spalio 26 d. filmas "Bleiro raganos projektas" buvo išleistas DVD formatu, o maždaug tuo pačiu metu pasirodė VHS ir lazerinių diskų versijos. Skirtingai nuo plačiaekranės kino teatro versijos, šis DVD pateikiamas 1,33:1 formatu. DVD turi daug specialių funkcijų, įskaitant filmukus "Bleiro raganos prakeiksmas" ir "Bleiro raganos palikimas", naujai atrastą filmuotą medžiagą, režisieriaus ir prodiuserio komentarus, gamybos pastabas, aktorių ir komandos biografijas bei priekabas. 2010 m. spalio 5 d. "Lionsgate" išleido "Blu-ray" diską, taip pat 1.33:1 formatu.